Lietuvos didžiojo kunigaikščio 1529 m. nuostatai Vilniaus ir Trakų vaivadijų dvarų laikytojams

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos didžiojo kunigaikščio 1529 m. nuostatai Vilniaus ir Trakų vaivadijų dvarų laikytojams
Alternative Title:
Regulations of the Grand Duke of Lithuania for the landowners of Vilnius and Trakai in 1529
In the Journal:
Lietuvos istorijos studijos [LIS] Studies of Lithuania's History, 1994, 2, 34-61
Summary / Abstract:

LT[...] 1514 m. kovo 28 d. Žygimantas Senasis išleido Nuostatus dvarų laikytojams. Pagrindinis šių Nuostatų bruožas - siekimas pajungti dvaro laikytojus centrinės vyriausybės kontrolei, tuo pačiu nors šiek tiek apsaugoti dvarus nuo grobstymų. Visgi 1514 m. Nuostatai buvo pernelyg trumpi ir neapibrėžti. Dėl to kildavo daug neaiškumų ir nesklandumų juos įgyvendinant. Be to, siekdama papildyti iždą, LDK vyriausybė ir toliau intensyviai įkeitinėjo valstybinius dvarus. 1529 m. šie dvarai turėjo būti išpirkti ir vėl pereiti DK administracijos žinion. Iš dalies dėl minėtų priežasčių, o svarbiausia dėl rinkos poreikių 1529 m. sausio mėnesį buvo išleisti Žygimanto Senojo "Nuostatai mūsų dvarams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tiek Vilniaus, tiek ir Trakų pavietuose, kaip laikytojai ir urėdininkai privalo tvarkytis". Šiuose Nuostatuose po penkiolikos metų buvo detaliau išdėstyti dar 1514 m. paskelbti principai. Šalia valstybinių dvarų inventorių, Lietuvos Metrikos "knygų" konkrečios faktinės medžiagos bei Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS), užfiksavusio ir įteisinusio XVI a. pirmos pusės fėodalinės LDK visuomenės santykius, anksčiau išvardyti DK Nuostatai yra svarbus šaltinis įvairių ano meto valstiečių kategorijų padėčiai bei dvarų pareigūnams apibūdinti. Bene reikšmingiausi yra 1529 m. Nuostatai Vilniaus ir Trakų pavietų didžiojo kunigaikščio dvarų valdytojams. Istoriografijoje 1529 m. Nuostatai, jų nuorašai iš esmės nebuvo aptarti. Visi tyrinėtojai pasinaudojo jais tik kaip istorijos šaltiniais, kartais analizuodami tik jų pasirodymo priežastis ir datavimą [p. 34-35].

DOI:
10.15388/LIS.1994.37495
ISSN:
1392-0448; 1648-9101
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/114405
Updated:
2026-03-07 16:44:24
Metrics:
Views: 8    Downloads: 2
Export: