Lietuvių bajorų požiūris į ketverių metų seimo reformas (pagal seimelių instrukcijas)

LT[...] Karalius 1788 m. paskelbė naują seimą šaukiantį universalą, ir rugpjūčio mėnesį prasidėjo rinkiminių seimelių metas. Lietuvos bajorijai išaušo politinių aistrų ir intrigų dienos. Apskritai seimeliuose vyravo suirutė. Jie buvo bajorijos ginčų, tuščių ambicijų ir neribotos pasiuntinių laisvės arena. Dažnai rinkėjai neturėjo nė mažiausio supratimo apie valstybės reikalus ir opiausias problemas. Pavietų atstovų politinė išmintis skleidėsi paprastu ir aiškiu principu: "Tak byč muši, jak pan hetman chce, jak pan wojewoda kaže". Netgi instrukcijos pasiuntiniams dažnai būdavo suteikiamos, kai nemažai dalyvių, nesulaukusių seimelių pabaigos, jau būdavo išvykę į namus. Taigi liepos mėnesį karalius išsiuntinėjo aplinkraštį, ragindamas seimelių atstovus į instrukcijas pirmiausia įtraukti reikalavimą dėl kariuomenės didinimo. Seimeliuose užvirė karšta agitacija. Beje, ir pats Stanislovas Augustas griebėsi seniai išbandytų ir patikimų priemonių. Aktyvi karaliaus agentų veikla, ordinų dalijimas, didžiulės pinigų sumos, seniūnijų skyrimas nulėmė jo šalininkų pergalę. Seimelių instrukcijos visiškai atitiko karaliaus pageidavimus. Jo pasiūlymą padidinti kariuomenę parėmė visi Lietuvos pavietų seimeliai. [...] lr vis dėlto, nepaisant asmeninių interesų bei ambicijų, pagrindinis karaliaus siūlymas padidinti valstybės kariuomenę seimelių buvo paremtas, tik nesutarta, kaip geriau panaudoti ir išlaikyti pagausėjusią kariuomenę. Taigi kokius pagrindinius reikalavimus pirmojo dvimečio seimelių delegatams iškėlė Lietuvos bajorai? Aptardami šį klausimą, remsimės aštuoniolikos seimelių instrukcijomis. [...] [p. 28-29].

ENThe political and economical destruction in the Commonwealth was beginning to increase during the second part of the eighteenth century. The rather vague activity of the political structures was not able to restrain the arrogance of the boyars. On the other hand, the boyars themselves were not very keen on sacrificing their own interests for the sake of a strong centralized authority. August of 1788 brought election time to the local diets. The Lithuanian boyars had not a single leader at that time. Moreover, no one nobleman, during the local diets of 1788, had any kind of political program to introduce. The class requirements were predominant in the directions of these diets. The directions of the diets of 1790 did not change the real situation, although quite a large part of the Lithuanian boyars were already put up with the idea of the inevitable new laws, which were still hidden in numerous projects. The encouragement to introduce a new law about running the state could be found in many directions, without, however, making any visible changes in the existing liberty of the boyars.