Vilniaus ir Dysnos apskričių baudžiavinių ūkių raidos XIX a. viduryje statistinė analizė: problema, šaltiniai, duomenų vidurkiai

LTViena svarbesnių pereinamojo laikotarpio iš feodalinių natūrinių santykių prie prekinių-piniginių tiriamų problemų yra agrarinės gamybos evoliucija, jos prekingumo stiprėjuno galimybės bei faktoriai baudžiavinėje Lietuvoje. Tai siejama su baigiamuoju baudžiavinės sistemos etapu, apimančiu pirmuosius XIX a. du trečdalius. [...] Ši problema menkai analizuota Lietuvos istoriografijoje dėl objektyvių priežasčių - to laikotarpio archyvinių duomenų stokos. Išlikusios XIX a. I pusės atskirų Lietuvos dvarų ūkių gamybinėse suvestinėse paprastai neatsispindi valstiečių ūkiai, kasmetinės išlaidos ir pajamos pateikiamos neatsižvelgiant į valstiečių ūkių gamybinį pajėgumą. Panašių suvestinių dvaras nedarė, nes nereikėjo, o pakako kelių rodiklių apie valstiečio kiemą, šeimos dydį ir jo turtą, siekiant įvertinti kiekvieno kiemo prievoles. Tai ir sąlygoja straipsnio tikslą - analizuojant priklausomų valstiečių ūkių elementų, jo dalių tarpusavio priklausomybės laipsnį ir dydį, apibūdinti jų ūkinės raidos tendencijas ir pobūdį, o kartu, nors ir netiesiogiai, ryšį su rinka, ūkinės veiklos prekingumo lygį. [...] [p. 37].

ENThe decay of feudal relations and intensification of commodity production is analysed on the basis of compulsory inventories in the middle of the 19th century. The basis of agricultural economy in Llthuania was the farm estate, based on corvey work in the Vilnius and Dysna districts, complete corvey work prevailed. Peasants, who paid money for the ground, accounted for 9%, and semicorvey peasants was about 15% ofthe total number of serfdom farms. This state of things showed, that the state was not indined to abolish serfdom at this time.