Šiuolaikinė lietuvių istoriografija: "tautos" samprata ir istorijos metodologija

LTNagrinėdami istorijos mokslo sąvokas, dažniausiai analizuojame sąvokų sampratas, mėgindami atsekti jų sudarymo kriterijus arba atskirų elementų specifiškumą arba siekdami aiškiau suprasti tam tikrų sąvokų sampratų skirtumus. Ar nebūtų analizė išsamesnė, jei tyrinėjimą papildytume klausimu - kokios "tautos" sampratos sąsajos su istorijos metodologija? Kaip įvairiai "tautos" samprata suvokiama skirtingų metodologinių pozicijų besilaikančių istorikų. Imuosi šių klausimų, apžvelgdamas penkių šiuolaikinių lietuvių istorikų knygas ar straipsnius. Istorikų metodologines pozicijas prireikė rekonstruoti "lukštenant" šių tautinio Atgimimo ir XIX a. plačiąja prasme specialistų istorinius tekstus arba remtis kai kuriomis užuominomis [p. 176].

ENThe conception of "nation" as any conception is an instrument. The conception of nation is implicated in the methodology of history. What links exist between this conception and the methodology of history? What are the differences between the conceptions of nation of those historians whose methodologies of history are various? In this article, the methodological positions of five contemporary Lithuanian historians are under analysis. The conceptions of nation of Rimantas Vebra, Egidijus Aleksandravičius, and Antanas Kulakauskas are typologically similar and are described as being in ethnocultural and social criteria. The looks for the methodology of history of these historians mean opposition to attachment great importance of economical factors in the Lithuanian Marxist methodology of history, and to the conception of humanistic history. The critical Marxist, Leonas Mulevičius, describes the conception of nation more according to economical criteria. Vincas Trumpa disposes to the study of consciousness, research of the „life of soul of man" and describes „the nation" according to historical, self-conscious criteria. The methodology of historians of Lithuania not only means changes of a world outlook and ideology, but it also marks off a new phase (and different directions) in the history of science.