Religiniai-filosofiniai L. Karsavino tekstai diskurs-analizės aspektu : disertacija

LTDisertacijoje Religiniai-filosofiniai L. Karsavino darbai diskurs-analizės aspektu nagrinėjamas Levo Karsavino ankstyvasis filosofinis diskursas. Filosofinis diskursas darbe suvokiamas kaip sakymo aktas (veiksnys), turintis intenciją, ilokucinę jėgą ir tikslą – perlokucinį efektą, kurį Karsavino tekstų atveju blokuoja suvokimo problema. Šiai problemai spręsti ir reikšmės sukūrimo mechanizmui atskleisti darbe siūlomas metodas, derinantis bendras kelių teorinių prieigų (neoretorikos, M. Bachtino dialogizmo koncepcijos, intertekstualumo) idėjas, aiškinamas pirmame disertacijos skyriuje. Antrame – ketvirtame darbo skyriuose, pateikiančiuose Karsavino tekstų Saligia, Noctes Petropolitanae, Sofija Žemiškoji ir Dangiškoji (Sofija Zemnaja i Gorniaja) analizę, fiksuojamos „diskursyvinės kliūtys“, leidžiančios išskirti pagrindinius diskurse veikiančius hermeneutinius kodus – argumentacinį, dialoginį ir žaidybinį. Kodų ir jų sąveikos nagrinėjimas, savo ruožtu, atskleidžia būtinumą ištirti intertekstinio dialogo lauką. Intertekstinių ryšių ir jų santykio su kitomis diskursyvinėmis strategijomis analizė provokuoja išvadą, pateikiamą baigiamajame darbo skyriuje: pagrindinė perlokucinio efekto blokavimo priežastis – distancija tarp „naujųjų laikų“ ir „viduramžiškos“ pasaulėvokos (darbe suvokiamos kaip tam tikras mokslinis stereotipas, schema), pasireiškiančios skirtingose Karsavino diskurso lygmenyse, tame tarpe ir erdvės konstravimo plotmėje. [Iš leidinio]

ENThe thesis The Aspect of Discourse Analysis in Karsavin’s Religious-Philosophical Texts analyses Lev Karsavin’s early philosophical discourse. In the paper the philosophical discourse is perceived as a speech act (agent) which has an intention, illocutionary power and the aim – perlocutionary effect which, in case of Karsavin’s texts, is blocked by the perception problem. To solve the problem and to reveal the mechanism of creating meaning, the thesis proposes the method that combines common ideas of several theoretical approaches (neo-rhetoric, Bachtin’s concept of dialogism, intertextuality); the method is explained in the first section of the thesis. In the second, third and fourth sections of the thesis, which present the analysis of Karsavin’s Saligia, Noctes Petropolitanae, Earthly and Heavenly Sophia, the “discoursive obstacles” which help distinguish main hermeneutical codes – argumentational, dialogical and play-like - functioning in the discourse are recorded. The analysis of codes and their interrelation, in its turn, reveals the necessity to investigate the field of intertextual dialogue. The analysis of intertextual connections and their relations with other discoursive strategies promotes the conclusion which is presented in the final section of the thesis: the main reason that blocks the perlocutionary effect is the distance between the “new times” and the world view of the “middle ages” (which is regarded in the thesis as a certain scientific stereotype, a scheme), which is expressed in separate layers of Karsavin’s discourse, including the plane of constructing the space.