Mastrichto kriterijų laikymosi analizė Lietuvoje

LTŠalis, norėdama įstoti į euro zoną, privalo laikytis Mastrichto kriterijų (t. y. valstybės skola negali viršyti 60 proc., o biudžeto deficitas – 3 proc., infliacija turi būti nedidesnė kaip 1,5 procentinio punkto, nei trijų, mažiausiai turinčių Europos Sąjungos šalių infliacijos rodiklių vidurkis), kurių nustatymo tikslas – išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje, tačiau ne visos patekusios į euro zoną jų laikėsi. Konvergencijos kriterijų nesilaikymas padarė neigiamą poveikį Europos Sąjungos šalims finansinio stabilumo atžvilgiu ir tai turėjo neigiamą įtaką jų ekonomikos plėtrai. Šiuo metu tai ypač aktualu Lietuvai, nes ji nuo 2015 metų žada įstoti į euro zoną. Todėl šiame straipsnyje lyginama 2007–2013 metų Lietuvos bei Graikijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos šalių situacija, susijusi su konvergencijos kriterijų nesilaikymu. Atsižvelgiant į Mastrichto kriterijų nesilaikymo problemą, straipsnyje išnagrinėtos minėtų kriterijų vykdymo tendencijos, jas nulėmę esminiai veiksniai. Tai leidžia atskleisti probleminius aspektus ir galimus probleminius sprendimo būdus.

ENIn order to join the euro zone, country must comply with the Maastricht criteria (i.e., public debt must not exceed 60 percent, and the budget deficit - 3 percent, inflation should be limited to a maximum of 1.5 percentage points over the three least with the European Union countries, the average inflation indicators). The Maastricht criteria are determined to maintain price stability in the euro area. However, not all countries of the EU complied with them. This situation has had a negative impact on the countries of the European Union financial stability and this had a negative effect for their economic development. Currently, it is particularly important for Lithuania, because it is going to join the euro zone in 2015. Therefore, this article analyses the situation of Lithuania, Greece, Italy, Germany, and France during the period of 2007 - 2013. In the article is analysing the implementation of trends, and the factors that determined them, in order to consider the problem of noncompliance with the Maastricht criteria. This allows revealing the problematic aspects and possible solutions.