Tekstilė kaimo kultūroje: lietuvių geometriniai raštai XIX-XX a. : disertacija

LTLietuvių kultūrinio etninio identiteto bruožai atskleidžiami per audinių geometrinių raštų savitumą. Autorė sudarė naują metodiką, paremtą ornamento formos bei reikšmės analize. Lietuvių tekstilės geometriniai ornamentai suklasifikuoti į apskritimų, dryžių, langų, dryžių-langų ir keturkampių motyvų raštus. Motyvu laikoma elementų struktūra. Audinio elementai yra apibrėžto ilgio ir pločio stačiakampiai. Elementai ir jų grupės sudaro ornamentų motyvus. Motyvo struktūra – tai vieno, dviejų, trijų, keturių ir daugiau dydžių elementų junginiai. Jie būna įvairių spalvų ir sudaro audinyje dryžių, langų ar susipinančius raštus. Raštų pavadinimai tyrinėti, remiantis žmonių nuomonėmis, suvokimu ir platesniais palyginimais. Be to, darbe remtasi nuostata, kad fiziologinis spalvų suvokimas turi būti perkeltas į kultūros lygmenį. Vadovaujantis šiais teoriniais principais, atlikti dimų ir ripso audinių raštų tyrimai. Nustatyta, kad audinių raštų savitumas atsiskleidžia per sukurtas audinių raštų formas, jų suvokimą ir vertę visuomenėje. Atskirose Lietuvos srityse tų pačių formų ornamentai įvardyti skirtingai. Tekstilės raštų lokalus savitumas egzistuoja tik trumpa istorijos tarpsnį. Žmonėms buvo labai reikšminga nusistovėjusi to meto grožio samprata. Kelia nuostabą, kad perkurtos audinių raštų formos dažniausiai yra labai paprastos. Raštų formų kilmė ne visuomet sietina su jų audimo būdu. Didelę įtaką darė raštų pavyzdžiai, plintantys per lietuviškus leidinius ir vokiečių literatūrą iš Rygos, per valstybinius ir visuomeninius Žemės ūkio kursus. Paprastų formų ornamentus audėjos pritaikė audimo technikai. [Iš leidinio]

ENFeatures of the Lithuanian cultural ethnic identity are revealed through peculiarity of geometrical patterns in textile. The author prepared new methods based on the analysis of form and meaning of an ornament. Geometrical ornaments of the Lithuanian textile are classified into circle, stripe, check, stripe-check and square motif patterns. A structure of elements is a motif. Elements of a fabric are rectangles of a defined length and width. Elements and their groups make ornamental motifs. The structure of a motif is a combination of elements of one, two, three, four and more sizes. They are of various colours and make striped, checked or interlacing patterns in textile. Names of patters were researched relying of people’s opinions, perception and wider comparisons. Besides, the work is based on the provision that physiological conception of colours must be lifted to the cultural level. Following these theoretical principles, dimai and ripsas textile patters were researched. It has been determined that peculiarities of textile patterns are revealed through created forms of textile patterns, their perception and value in the society. In separate regions of Lithuania ornaments of the same forms have different names. Local peculiarity of textile patterns exists only for a short period in history. The notion of beauty prevailing at that time was very important for people. It is surprising that recreated forms of textile patterns are usually very simple. The origin of pattern forms is not always related to the manner of weaving. Pattern specimens distributed via Lithuanian publications and German printed matter from Riga, via state and public agricultural courses made a great influence. Ornaments of simple forms were adapted by weavers for the weaving machines. [From the publication]