Labai mažos įmonės Lietuvoje: ekonominė reikšmė ir augimas

LTTyrimu siekta suprasti, kokią vietą Lietuvos ekonomikoje užima labai mažos įmonės (LMĮ), bei įvertinti Lietuvoje galiojančio lengvatinio pelno mokesčio tarifo poveikį LMĮ produktyvioms investicijoms ir augimui. Čia tyrimo fokusas kreiptas dviem kryptimis. Pirma, siekta atskleisti LMĮ augimo ypatybes bei nustatyti, ar pelno mokesčio lengvata padarė teigiamą poveikį jų produktyvioms investicijoms ir augimui. Antra, analizuota, ar pelno mokesčio lengvata, brėždama įmonės dydžio ribą, nuo kurios lengvata nebetaikoma, neriboja dalies LMĮ augimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad LMĮ sudaro didžiąją – virš 80 proc. – ir vis dar augančią dalį Lietuvos įmonių populiacijoje. Dėl to šios įmonių grupės ekonominė reikšmė didėjo. Nuo 2004 metų užimtųjų dalis LMĮ išaugo daugiau nei trečdaliu, o LMĮ verslo ekonomikoje sukuriamos pridėtinės vertės dalis – 4 kartus. Tačiau savo ekonominėmis charakteristikomis LMĮ nusileidžia didesnėms įmonėms. Nors sparčiai augęs, LMĮ našumas išlieka žemiausias – net iki 2 kartų žemesnis – tarp visų įmonių dydžio grupių. Nors LMĮ yra daugiausiai į materialųjį turtą investuojanti įmonių grupė, tačiau šių investicijų ir pridėtinės vertės ryšys silpniausias, t. y. LMĮ investicijos daro mažiausią poveikį jų našumui. Užimtumas LMĮ pasižymi tarp visų įmonių dydžio grupių didžiausia dalimi darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, bei mažiausiu – iki 50 proc. mažesniu – darbo užmokesčiu. Auganti LMĮ ir mažėjanti didelių įmonių sukuriamos pridėtinės vertės dalis bei tarp visų įmonių dydžio grupių žemiausias LMĮ našumas leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos verslo ekonomikoje žemiausio našumo ekonominiai veikėjai sukuria vis didesnę pridėtinės vertės dalį. Tuo tarpu pačių našiausių ekonominių veikėjų – didelių įmonių – sukuriama dalis pridėtinėje vertėje tolydžio mažėja.Nepaisant žemo našumo, LMĮ tarp visų įmonių grupių yra pačios pelningiausios. Vis tik tyrime įrodymų, kad Lietuvoje galiojanti pelno mokesčio lengvata sukūrė teigiamas paskatas pelningoms LMĮ mažiau apmokestintą pelną nukreipti į produktyvias investicijas ir augimą, nerasta. Priešingai, labiau tikėtina, kad LMĮ aukšto pelningumo siekia ne dėl produktyvių investicijų, bet dėl kitų tikslų, pavyzdžiui, mažesnio pajamų apmokestinimo. Tokiu būdu pelno mokesčio lengvatos teikiamos paskatos LMĮ investuoti ir augti nepakankamos. LMĮ populiacijoje dominuoja itin smulkios, 1-3 darbuotojų dydžio, produktyviai neinvestuojančios ir neaugančios įmonės. Dar daugiau, LMĮ augimas, buvęs nedidelis iki 2009 m. krizės, po jos dar labiau sulėtėjo, o LMĮ tapo dar mažesnės. Tai ypač ryšku tarp didesnių LMĮ, kurios po krizės augo iki 40 proc. lėčiau ir pasiekė ta pačia apimtimi mažesnių augimo rezultatų, nei iki krizės. Tai leidžia daryti išvadą, kad pelno mokesčio lengvata nebuvo pajėgi atsverti kitų, kur kas stipresnių veiksnių, dariusių neigiamą poveikį įmonių dydžiui ir augimui. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šalia menko teigiamo poveikio LMĮ investicijoms ir augimui, pelno mokesčio lengvata daliai LMĮ teikia neigiamas paskatas neaugti arba nedeklaruoti augimo. Šios LMĮ, siekdamos lengvatos neprarasti, stengiasi jos nustatytos maksimalios pajamų ribos (300 tūkst. EUR) neperžengti. Tai nustatyta iš ryškaus įmonių susigrūdimo prieš pat šią pajamų ribą. Nors preliminariu vertinimu susigrūdusių įmonių skaičius nedidelis, apie 1 tūkst., tačiau jos sudaro didelę – 20-50 proc. – dalį nuo „normalaus“ įmonių skaičiaus konkrečioje pajamų grupėje, t. y. kiek jų būtų, jei įmonės nesigrūstų.Iš politikos formavimo perspektyvos autoriai siūlo tyrimo rezultatus vertinti ne kaip įrodymą, kad parama LMĮ neefektyvi, tad turėtų būti mažinama, bet kaip galimybę paramą padaryti tikslingesnę ir efektyvesnę. Kadangi LMĮ yra didžiausia įmonių grupė Lietuvoje, jos struktūrinės charakteristikos ir dinamika svarbios visos ekonomikos struktūrai ir dinamikai. Jų stambėjimas ir našumo augimas galėtų būti vienu iš svarbių visos ekonomikos našumo augimo šaltinių. Būtent tai turėtų tapti didesniu verslumo skatinimo prioritetu, o paramos verslui priemonės – mokestinės ir nemokestinės – susietos su įmonių augimu, o ne su jų dydžiu.

ENThe study answers two questions. First, what is the role of micro-enterprises (ME) in the Lithuanian economy? Second, what are positive and negative effects of the corporate income tax exemption for MEs on the level of these enterprises’ productive investments and growth? In Lithuania, the corporate income tax exemption for small enterprises, while introduced in 1996, experienced a major amendment in 2010, setting the rate for MEs at 5 per cent, which makes one third of the standard rate of 15 per cent. The findings reveal that MEs constitute the largest – over 80 per cent – and still growing share in the population of enterprises in Lithuania. As a result, the economic role of MEs has increased over time as reflected by the dynamics of value added and employment. Since 2004 employment in MEs as a share of the total business economy has increased by one third, while a share of value added produced by MEs has grown by four times. However, MEs differ in all major economic characteristics from larger enterprises. Among all groups of enterprises, MEs have the lowest labour productivity, employ the largest share of part time employees and pay up to 50 per cent lower wages. While MEs’ investments in fixed capital formation as a share of value added are the largest, the link between it and productivity is weak suggesting that not all these investments are productive. A growing MEs’ share in total value added and the lowest MEs’ labour productivity lead to a conclusion that least productive economic actors produce an increasing share of total value added in the business economy, while a share of the most productive actors – large enterprises – constantly falls.Despite their productivity is low, MEs are highly profitable. However, the study has found no evidence that the corporate income tax exemption has had positive effects on the level of MEs’ productive investments from profits and hence, on growth. In contrast, it is more likely that MEs earn high profits and use the tax exemption for a different purpose, for instance, seeking to benefit from lower taxation on personal income. As a result, positive incentives provided by the tax exemption to invest and for growth have been insufficient. This is indicated by MEs’ demographic and economic characteristics. The population of MEs is dominated by extremely small, employing only 1-3 employees, non-investing productively and non-growing enterprises. Furthermore, after the 2009 crisis MEs became smaller and grew slower than they did before it. This trend is particularly striking among larger MEs. During a period after the crisis, compared with a pre-crisis period of similar duration, these MEs grew by 40 per cent slower and smaller. These differences in growth rates suggest that the corporate income tax exemption was uncapable to outweigh other negative influences that had affected the size and growth of MEs after the crisis. The study has also revealed that despite having no significant positive effects, for some MEs the corporate income tax exemption has given incentives to reduce their growth or switch to undeclared growth. In order to retain the eligibility for the exemption, these MEs seek to remain below the upper bound of the eligible income of 300 thousand EUR. This is evident from strong bunching of MEs at the kink point constituted by this bound. Although, according to rough estimation, only relatively few, approximately 1 thousand, MEs bunch at the kink point these MEs make a significant share – 20-50 per cent – in the income distribution before the kink compared to the smooth distribution of the counterfactual.The authors suggest that from the policy making perspective the findings of this study should not be interpreted as an evidence that state support for MEs is inefficient so should be reduced. In contrast, the findings may be viewed as an opportunity to make the support more focused and efficient. This statement is grounded on the fact that MEs represent the largest group of enterprises, therefore, this group’s structural characteristics and dynamics are essential to the structure and dynamics of the entire economy. If MEs grow faster and larger, and if their productivity improves, it could constitute an important source for the productivity improvement at the macro level. Consequently, stimulating growth of enterprises could be given higher priority in economic policy, therefore, measures aimed at supporting entrepreneurship could be tied to a desired growth outcome, not a size group.