Žemaitijos politinė ir visuomeninė padėtis XIV a. pabaigoje - XV a. pradžioje : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žemaitijos politinė ir visuomeninė padėtis XIV a. pabaigoje - XV a. pradžioje: disertacija
Alternative Title:
Political and social situation in Samogitia at the end of the 14th century – the beginning of the 15th century
Publication Data:
Kaunas, 1997.
Pages:
141 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 1997. Bibliografija.
Keywords:
LT
13 amžius - 1569. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK.
Summary / Abstract:

LTSavitą politinę padėtį Žemaitija užėmė dar Mindaugo laikais. Valstybei susikūrus, Žemaitija tapo integralia, tačiau aiškiai išreikštą savarankiškumą turinčia LDK dalimi. Iš esmės nepakitusi tokia politinė padėtis išliko iki 1380 m. XIV a. pabaigos – XV a. pradžios Žemaitija, tai 6 svarbiausių kraštų: Medininkų, Kražių, Kaltinėnų, Viduklės, Raseinių, Ariogalos ir keliolikos mažesnių kraštelių sąjunga. Ją jungė stiprus etninio bendrumo ryšys. Laikotarpio sąlygos lėmė didžiulį atotrūkį tarp sudaromų sutarčių teorinės ir praktinės pusės, todėl būtina griežtai skirti faktinę Žemaitijos politinę padėtį nuo juridinės – teorinės. Faktinė padėtis nuo 1380 iki 1410 m. keitėsi bent 12 kartų. Juridine prasme 1382, 1384, 1390 m. Žemaitijos užrašymai buvo menkaverčiai, todėl teoriškai iki pat 1398 m. Žemaitija liko LDK dalis. Tokia savita politinė padėtis lėmė, kad 1387 m. krikšto akciją teoriškai galime suvokti ir kaip Žemaitijos krikštą, nors praktiškai kraštas ir nebuvo krikštijamas. Nuo Salyno sutarties iki Torūnės taikos Žemaitija sąlygiškai laikytina Ordino valda, tačiau realią valdžią kryžiuočiai čia turėjo tik 1400–1401 m. ir 1406–1409 m. Užvaldę Žemaitiją, kryžiuočiai be kita ko statėsi naujas pilis. Viena jų – iki šiol nelokalizuotas Kionigsburgas – greičiausiai stovėjo Jasnagurkos vietovėje prie Josvainių. Žemaitijos politinio nestabilumo laikotarpis, trukęs 30 metų, faktiškai baigėsi 1410 m., kai buvo neutralizuotas svarbiausias politinę padėtį destabilizavęs veiksnys – Vokiečių ordinas. [Iš leidinio]

ENSamogitia had a special political situation even in times of Mindaugas. After establishment of the state Samogitia became an integral and at the same time apparently autonomous part of the Grand Duchy of Lithuania. The same political situation remained till 1380. At the end of the 14th century – the beginning of the 15th century Samogitia was a union of 6 main lands: Medininkai, Kražiai, Kaltinėnai, Viduklė, Raseiniai, Ariogala and a dozen smaller lands more. The union was comprised on the basis of strong ethnic ties. Conditions of the period determined a great gap between de jure and de facto sides of concluded agreements, this is why it is necessary to distinguish the actual political situation in Samogitia and the situation de jure. The actual situation from 1380 to 1410 changed at least 12 times. From de jure point of view, Samogitia censuses of 1382, 1384, 1390 were of low value this is why till 1398 Samogitia remained a part of the Grand Duchy of Lithuania. This specific political situation determined that the baptism activity of 1387 could be considered the baptism of Samogitia however practically the region was not baptized. Samogitia conditionally belonged to the Order however actually the Teutonic knights ruled here only in 1400–1401 and in 1406–1409. Upon conquering Samogitia, the knights built new castles. The period of political instability in Samogitia lasted 30 years and actually ended in 1410 when the most destabilizing factor for the political situation– the Teutonic Order – was neutralized.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11412
Updated:
2022-02-07 20:09:39
Metrics:
Views: 40
Export: