Senųjų lietuvininkų mitinis pasaulis: mitinės figūros ir jų aplinka : disertacija

LTDisertacija skirta mito bei mitinių figūrų funkcionavimo ir išlikimo tradicinėje lietuvininkų kultūroje problemai. Darbe siekiama atskleisti „žemutinėje mitologijoje“ besireiškiančių mitologemų prasmes bei parodyti lietuvininkų mitinio pasaulio savitumą. Pasirinkti mitiniai įvaizdžiai tyrinėjami lietuvininkų bendruomenės buities, tradicijų ir papročių kontekste, taip pat atsižvelgiama į svetimų (ypač vokiečių) kultūrų įtaką. XIX-XX a. užrašyta tautosaka liudija, kad archainių mitų figūros ilgą laiką reiškėsi kasdieniuose tikėjimuose ir apeiginėje veikloje. Tokiu būdu, žmogus tarsi įžengdavo į mitinę erdvę, o „žemutinės mitologijos“ būtybės lydėdavo jį nuo gimimo iki mirties. Tyrimai parodė, jog lietuvių likimo dievybė Laima/Laimė buvo žinoma lietuvininkams dar seniausiais laikais, tačiau XIX-XX a. jos įvaizdį iš lietuvininkų pasaulėžiūros išstūmė abstrakčios lemties idėja, kurią galima sieti su liuteronų tikėjimu. Sunkiai yra apibrėžiama Laumės pozicija. XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvininkų tautosakoje laumės painiojamos su raganomis. Iš lingvistinių ir tautosakinių duomenų sprendžiama, jog laumės galėjo būti suvokiamos kaip aklo atsitiktinumo, barstančio nelaimes kaltiems ir nekaltiems, suasmeninimas. XIX-XX a. užrašytose sakmėse ligos vaizduojamos kaip valią turintys veikėjai. Pastebimas lietuvininkų Giltinės ir likimo deivių ryšys. Randamos analogijos tarp mirusiųjų ir kaukų bei panašių būtybių. Įvairiausi regėjimai mitinių figūrų pagalba buvo įjungiami į senųjų lietuvininkų mitinio pasaulio modelį. Dauguma laukuose, piliakalniuose ar prie vandens besivaidenančių mitinių būtybių galima sieti su ”vietos šeimininko“ idėja.

ENThe thesis analyses the problems of functioning and survival of myths and mythological figures in traditional culture of Minor Lithuania. The paper aims to disclose the meanings of mythologemes emerging in “lower mythology” and show the uniqueness of the mythological world of Minor Lithuania. The author analyses selected mythological images in a context of household, traditions, and customs of Minor Lithuania; and pays attention to the influence of foreign (particularly German) cultures. The folklore written in 19th-20th c. witnesses that archaic mythological figures were present in daily beliefs and ritual activities in all times. Thus, a person sort of entered a mythological space on his/her birth, and the figures of “lower mythology” lead him/her till the end of his/her life. The research showed that Lithuanian Goddess of destiny Laima/Laimė has been known to Minor Lithuanians in ancient times already. In 19th-20th c., however, her image was pushed out of Minor Lithuania by the idea of abstract fate which can be linked to the Lutheran belief. The role of Laumė (a hag) is hard to define. In the folklore of Minor Lithuania of the end of the 19th c. - beginning of 20th c., hags were mistakenly taken for witches. Linguistic and folklore data allow maintaining that hags should be perceived as personifications of a blind accident making troubles to guilty and non-guilty people. In stories, recorded in the 19th-20th c., diseases are portrayed as wilful beings. The author of the paper notices the relationship between the Reaper of Minor Lithuania and goddesses of fate as well as analogies between dead people and sprites or similar beings. The model of mythological world of Minor Lithuanian involved various insights brought by various mythological figures. The majority of mythological figures haunting in the fields, mounds, or near the water can be related to the idea of “local masters”.