Muzikinis gyvenimas Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte iki 1940 m.: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika : disertacija

LTMažosios Lietuvos lietuvių, ilgus amžius priklausiusių Prūsijos kunigaikštystei (1525-1701), Prūsijos karalystei (1701-1871), Vokietijos imperijai (1871-1918) muzikinė kultūra, kaip ir kitos visuomeninio gyvenimo sritys, plėtojosi neįprastomis, specifinėmis sąlygomis. Po Pirmojo pasaulinio karo, šiaurinei Mažosios Lietuvos daliai – Klaipėdos kraštui susijungus su Lietuvos valstybe, jos kultūrinis bei muzikinis gyvenimas pasuko kita vaga, tačiau ir toliau dėl daugelio priežasčių liko sudėtingas. Disertacijoje aptariamas Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto (nuo 1923 m.) muzikinis gyvenimas, apimant įvairiausius jo barus: liaudies dainas, protestantiškas giesmes, vokiečių ir lietuvių mėgėjišką bei profesionalią muzikinę veiklą, įžymias kultūros ir muzikos asmenybes. Atskleidžiama krašto lietuvių muzikinės kultūros plėtra dominuojančios vokiškosios kultūros fone. Disertacijoje gvildenama lietuvininkų liaudies dainos ir evangeliškosios liuteroniškosios giesmės sąsajos bei jų paplitimo erdvė, lietuviškų katekizmų ir giesmynų raida, religinio gyvenimo ypatumai (surinkimai). Daugiausia dėmesio skiriama Mažosios Lietuvos tautinio kultūrinio sąjūdžio muzikinėms apraiškoms: giedotojų draugijoms, lietuviško chorinio repertuaro radimuisi, krašto lietuvių dainų šventėms, Klaipėdos konservatorijos, instrumentinio (kamerinio ir simfoninio), operos teatro veiklai. Disertacijoje pateiktas platus literatūros ir šaltinių sąrašas bei priedas – biografinis žinynas apie įžymis Mažosios Lietuvos kultūros ir muzikos veikėjus (nuo XVI a. iki XX a. vidurio). [Iš leidinio]

ENThe musical culture of Lithuania Minor, which for centuries was a part of the Duchy of Prussia (1525-1701), the Kingdom of Prussia (1701-1871) and the German Empire (1871-1918), similarly to the other spheres of social life, developed under unusual and specific conditions. Following the reunion of Lithuania Minor’s northern part, Klaipėda Land, with the state of Lithuania after World War I, its cultural and musical life took a different course, but remained complicated for numerous reasons. The thesis discusses the musical life of Lithuania Minor and Klaipėda Land (from 1923), covering its various areas: folksongs, Protestant hymns, German and Lithuanian amateur and professional music activities, and famous personalities of culture and music. The study reveals the development of the land’s Lithuanian musical culture against the background of the domineering German culture. The thesis explores the links between Lithuanian folksongs and Evangelical Lutheran hymns and the area of their spread, the development of Lithuanian catechisms and hymnals and the features of religious life. The study mostly focuses on the musical aspects of the national and cultural movement of Lithuania Minor: societies of chanters, the origin of the Lithuanian choral repertoire, folksong festivals of this land and the activities of the Klaipėda Conservatoire, the chamber and symphony orchestras and the Opera Theatre. The thesis presents an extensive list of reference sources and an annex containing biographies of outstanding figures of culture and music of Lithuania Minor (from the 16th c. to the mid-20th c.).