Maxo Weberio feodalizmo samprata ir Lietuvos istorija

LTŽodis "feodalizmas" jau seniai vartojamas "istorikų ceche". Tačiau šis žodis yra homonimiškas - žodis vienas, tačiau feodalizmo sąvokų yra daug. Prieš pradedant vieną jų - randamą M. Weberio veikaluose, - aptarti, verta išsiaiškinti, kodėl istorikams taip sunku susitarti dėl sąvokų. [...] M. Weberio feodalizmo samprata nėra nei socialinė-ekonominė, nei juridinė-politinė. Jos specifiką galėtume apibūdinti, pavadinę ją sociologine-politine. Ji artimesnė juridinei-politinei negu socialinei-ekonominei, ir kartu nuo jos skiriasi, kadangi už teisinių formų M. Weberis ieško "realių", "faktinių" galios ir valdžios santykių. Skirtingai nuo daugumos vokiečių istorizmo atstovų (išimtis yra O. Hintze) M. Weberiui feodalizmas yra ne "istorinis individas", grynai istorinės sąvokos referentas, bet būtent sociologinis idealus tipas. Nors glaudžiausiai feodalizmą, kaip idealųjį tipą, aproksimuoja XI-XIV amž. Europos istorinė empirija, iš kurios ir kilo leksinė-semantinė medžiaga "feodalizmo" sąvokos konstrukcijai, M. Weberis mano ją taikyti ir už šios epochos bei geografinio regiono ribų. Šia prasme M. Weberio feodalizmo sąvoka yra konstruktyvi. Ją galėtume laikyti maždaug mimetizmo-konstruktyvizmo kontinuumo viduryje, kadangi jai tuo pačiu metu būdingi ryškūs mimetizmo bruožai: M. Weberio istorinė politikos ir teisės sociologija yra "suprantanti sociologija" (verstehende Soziologie ). Vadinasi, į feodalizmo, kapitalizmo ar kitokios sąvokos apibrėžtį būtinai įeina tam tikri idealiai tipiški motyvai, tikėjimai, kuriuos nuoseklus konstruktyvistas diskvalifikuotų kaip ideologiją, nuo kurios patartina abstrahuotis, norint pažinti kapitalizmo ar feodalizmo objektyvią esmę. [...] [p. 44, 46].

ENThe article contains an attempt at classification of the theories of feudalism, an exposition of Max Weber's later theory of feudalism and a discussion of the question of its applicability to the history of Lithuania in the 13th-17th centuries. The theories of feudalism are classified as building a continuum including two poles: a mimetic one and a constructivist one. The first pole is approximated by the political and legal concepts of feudalism developed by the mainstream German historians in the 19th and 20th centuries (G. von Below, H. Mitteis, O. Brunner). The second pole is approximated by the Marxist socio-economic theories of feudalism. M. Weber's concept of feudalism is formulated in terms of political sociology and is localized in the middle of this continuum. The author suggests that the relations of political domination in the Grand Duchy of Lithuania in the 13th-17th centuries can be accounted for by applying Weber's terms „fruendenfeudalismus," „ständische Herrschaft," and „Geschlechterstaat," but not the term „Lehnsfeudalismus.".