Lietuvių fortepijoninė muzika XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje: stilių ir interpretacijų analizė : disertacija

LTSvarbiausią indėlį XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje lietuvių muzikinėje kultūroje paliko M.K. Čiurlionis, J. Gruodis, K. V. Banaitis, V. Jakubėnas, V. Bacevičius. Jie klojo pamatus mūsų nacionalinei kompozitorių mokyklai, nubrėžė tolesnes jos plėtojimo gaires. Kai kurie jų didelį poveikį darė ir nūdienos kompozitorių kartai – J. Juzeliūnui, B. Kutavičiui, V. Barkauskui, F. Bajorui, O. Balakauskui ir kt. Reikšmingiausias jų indėlis buvo padarytas ir į fortepijoninės kultūros barus. Tų dalykų analizė ir tapo disertacijos objektu. Dar iki M. K. Čiurlionio turėjome muzikų kūrusių fortepijoninę muziką. Nestokota jų ir išskirtų penkių kompozitorių gyvenamuoju laikotarpiu. Tačiau šie kompozitoriai pranoko savo amžininkus profesionalumu, estetinės sąmonės imlumu, sukūrė tokį fortepijoninį repertuarą, kuris atliepė epochos universaliuosius stilius, savo šalies poreikius, įsišaknijo pianistų programose ir svarbiausia – tapo atrama reprezentuojantiems lietuvių fortepijoninę muziką kitose šalyse. Objekto literatūros analizė parodė, kad istoriškai vertingos informacijos apie minėtų penkių kompozitorių kūrybą randame amžininkų straipsniuose. Solidumu ir fundamentalumu išsiskiria V. Landsbergio, A. Ambrazo, O. Narbutienės ir kt. darbai. Juose problemų tyrinėjimo rakursai yra įvairūs, bet interpretacijos problematika gvildenta fragmentiškai. Disertacijoje siekta atskirti interpretuojamuosius fortepijoninių kūrinių sluoksnius nuo pastoviųjų jų ribų. Pateikta funkcinė interpretuojamų sluoksnių analizė. Apžvelgta ir išanalizuota penkių minėtų kompozitorių fortepijoninių kūrinių interpretacijų istorija. [Iš leidinio]

ENM. K. Čiurlionis, J. Gruodis, K. V. Banaitis, V. Jakubėnas and V. Bacevičius made the most significant contribution to Lithuanian music culture of the late 19th c. and of the early 20th c. They laid the foundations for our national school of composers and influenced its further development. Some of them made a great impact on contemporary generation of composers – J. Juzeliūnas, B. Kutavičius, V. Barkauskas, F. Bajoras, O. Balakauskas and others. Their main contribution was made in the field of piano culture. The analysis of these subjects is the topic of the dissertation. Before M. K. Čiurlionis we have had composers who had been creating piano music. There were many of them during the years of above mentioned five composers’ lives. However, these composers surpassed their contemporaries in professionalism and aesthetic receptiveness; they have created piano repertoire, which reflected universal style of the époque and its country’s demands, and became rooted in pianists’ programmes and most importantly became a reference point to those representing Lithuanian piano music abroad. Analysis of subject-related literature showed that historically valuable information on the five composers can be found in the articles by their contemporaries. Serious and fundamental articles by V. Landsbergis, A. Ambrazas, and O. Narbutienė explore the problems in various aspects, but their interpretation analysis is fragmented. The present dissertation aims at separating interpreted layers from fixed layer limits of piano pieces. Functional analysis of interpreted layers is provided. The dissertation provides the review and analysis of the five composers’ piano pieces interpretations’ history.