Nuomonė yra galia : Švedijos visuomenės požiūris į Lietuvą Tautybių teisių kontekste 1915–1919 m.

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNuomonė yra galia : Švedijos visuomenės požiūris į Lietuvą Tautybių teisių kontekste 1915–1919 m
AutoriaiPivoras, Saulius
LeidinyjeLietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2005, 2004/2, p. 79-92
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTŠvedų spauda apie Lietuvą; Valstybingumas; Nepriklausomybė; Tautinio apsisprendimo teisė
Santrauka / Anotacija

LTPirmojo pasaulinio karo metais Švedijos visuomenė domėjosi "teisingos" pokario tarptautinės sistemos formavimu. Abu kariniai blokai deklaravo, kad tarpvalstybiniai santykiai pokariu turės būti grindžiami tautinio apsisprendimo principais. Daugiausia nesutarimų būta tarp konservatorių ir socialdemokratų. Abi pusės pripažino mažųjų tautų kultūros išsaugojimo reikšmę. Tačiau konservatoriai pagrįstai skeptiškai vertino tautinio apsisprendimo principo įgyvendinimą nepriklausomo valstybingumo forma. Socialdemokratams tautų teisių, įskaitant teisę kurti valstybę, principas buvo viena svarbiausių saugaus pasaulio prielaidų. Nepaisant skirtingų nuomonių, lietuviams ir kitų engiamų Rytų Europos tautų atstovams Švedijoje suteikta galimybė svarstyti jų politinių siekių įgyvendinimo klausimus. Ryšys tarp socialinio ir engiamųjų tautų išsilaisvinimo sustiprėjo išryškėjus Antantės persvarai. Švedijos spauda gana išsamiai apibūdino Lietuvos valstybės kūrimą ir Vokietijos pastangas kontroliuoti Lietuvą. Per visą Pirmąjį pasaulinį karą lietuviai žurnalistai Švedijoje gana aktyviai propagavo Lietuvos laisvės siekius. Propaguoti politiniai tikslai ir kelti argumentai, kodėl Švedija turėtų būti suinteresuota Lietuvos valstybingumu. Labiausiai aktyvus Švedijos spaudoje tuo laikotarpiu buvo Ignas Šeinius. Tiesa, jo pastangos negali būti vertinamos vienareikšmiai. Šeinius buvo emocionalus ir energingas, tačiau jam trūko loginio nuoseklumo, ypač pristatant lietuvių ir lenkų bei lietuvių ir rusų santykius.

ENDuring the years of the First World War Swedish society took an active interest in the possibilities of a fair post-war international system. Both fighting alliances stated that the post-war international system should be based on national self-determination. Opinions in Sweden split on the principle of national self-determination or national rights. The differences were the sharpest between the traditional opponents, the conservatives and the social democrats. Both sides acknowledged the cultural significance of preserving the nationality of small nations. But conservatives looked fairly sceptically at the possible realisation of national self-determination as the creation of an independent statehood. The social democrats considered the principle of national rights, including the right to statehood, one of the most important prerequisites for a secure peace. Notwithstanding this difference of opinion, the possibilities for the Lithuanian and other oppressed people of Central Eastern Europe to ensure the realisation of"their political aspirations was debated and evaluated in Sweden in the context of national rights. This connection of the liberation of oppressed people and the principle of national rights was further strengthened with the development of signs of an Entente victory. The press in Sweden described in fairly good detail the creation of the Lithuanian state in connection with Germany's efforts to keep Lithuania under its influence.Fairly active Lithuanian journalistic propaganda is traceable in Sweden's press during the years of the First World War. Lithuanians presented their political objectives and set forth arguments as to why Sweden should be interested in Lithuania's statehood. The most active Lithuanian propagandist to express himself in the Swedish press during the years of the First World War was Ignas Šeinius. His journalistic efforts nevertheless cannot be evaluated unambiguously. The journalism of I. Šeinius was energetic and emotional but lacked logical consistency, especially in presenting Lithuanian - Polish and Lithuanian - Russian relations. [From the publication]

ISSN0202-3342, 2538-6549
Mokslo sritisIstorija / History
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1138
Atnaujinta2018-12-17 11:33:40
Metrika Peržiūros: 3    Atsisiuntimai: 1