Vaižganto publicistikos raiška : disertacija

LTVaižgantas, vienas naujosios lietuvių literatūros kūrėjų, beletristas, literatūros istorikas ir kritikas, yra vienas lietuviškosios publicistikos kūrėjų: paskelbė šimtus įvairios apimties ir žanro publicistinių darbų. Publicistika įvairiatemė: kultūros, švietimo, ūkio, politikos, išeivystės, spaudos bei žurnalizmo etikos, lietuvių kalbos teisių ir t. t. problemos. Vaižganto publicistika leidžia kalbėti apie aiškią ir nuoseklią jo vertybinę orientaciją, kurios pagrindiniai komponentai – tauta, kultūra, krikščioniškoji etika – tapo svarbiomis jo mąstymo kategorijomis. Publicistiniu ir beletristiniu būdu reiškiamos minties sąveika bei dermė Vaižganto kūryboje yra vyraujanti teksto modeliavimo forma, kuri ir lemia jo publicistikos literatūrinę raišką. Dominuoja keli publicistinei kūrybai būdingi žanrai: straipsnis, apybraiža, korespondencija, reportažas. Dažnu atveju jie nėra gryni. Nors ir neišeidami iš savo rūšinių rėmų, jie artėja prie grožinės literatūros ir darosi tuo, ką būtų galima vadinti menine publicistika. Vaižganto asmenybė beveik visada eksponuojasi atvirai, ir tai visų pirma lemia Vaižganto publicistikos originalumą ir savitumą. Turtinga žanrinių, Vaižganto publicistika ne mažiau turtinga naracinių formų: informacinis referavimas, aprašymas, dialogas, monologas. Šios formos pereina viena į kitą – tai išskirtinis, vaižgantiškas jo kalbėjimo būdas. Universali Vaižganto publicistikos semantika reikalavo leksinio jos raiškos visapusiškumo, turtingo žodyno. Vaizdingosios leksikos klodas publicistikoje ne ką menkesnis negu grožiniuose kūriniuose. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENVaižgantas, one of the creators of the new Lithuanian literature, a fictionist, a literary historian and critic, is one of the creators of the Lithuanian publicistics: he published hundreds of publicistic works of various length and genre. The publicistics covers different topics: culture, education, economy, politics, emigration, ethics of press and journalism, rights of the Lithuanian language etc. Vaižgantas’ publicistics allows for the dialogue about his clear and consistent value orientation, the main components of which - nation, culture, Christian ethics – became important categories of his reasoning. The interaction and harmony of the thought expressed in publicistic and fictional way is the prevailing form of text patterning in Vaižgantas’ works, which determines his publicistic literary expression. Several genres prevail: article, essay, correspondence, report. In many cases they are not pure. Without overstepping the lines of their style, they are getting closer to fiction and are turning into what could be called artistic publicistics. The personality of Vaižgantas is almost always displayed freely and this is the main factor that determines the originality and peculiarity of his publicistics. Vaižgantas’ publicistics is rich in genre as well as narrative forms: informative referral, description, dialogue, and monologue. These forms merge one into another; this is a unique, Vaižgantas’-style way of speaking. The universal semantics of Vaižgantas’ publicistics required lexical comprehensiveness of expression and a rich vocabulary. The layer of figurative lexicon in the publicistics is no poorer than in works of fiction.