Ugnies raiškos lietuvių ir latvių mitologijoje

LT„Ugnis, vanduo, žemė ir oras – pamatiniai gamtos elementai yra vienas fundamentaliausių mitinio mąstymo aspektų. Materijos elementai mitologijoje manifestuojasi ne tik tiesioginiais pavidalais, bet ir įvairių mitinių kodų – botaninio, zoologinio, kulinarinio, medicininio, meteorologinio ir kt. figūromis. Šių dviejų lygmenų santykis atitinka G. Bachelardo „materijos vaizduotės“ ir „formos vaizduotės“ opoziciją. Remiantis A. J. Greimo ir Paryžiaus semiotinės mokyklos metodologiniu pagrindu, disertacijoje ši opozicija performuluojama kaip gilusis figūratyvumas ir paviršinės figūratyvinės manifestacijos. Šie du lygmenys atskleidžiami analizuojant ugnies elementą ir jo figūratyvinių raiškų ansamblį. Mitinių ugnies raiškų struktūra grindžiama simboliniais ryšiais tarp dviejų signifikacijos lygmenų: pirminio signifikanto ir jam suteikiamo antrinio turinio. Santykis tarp mitino ugnies turinio ir figūratyvinės raiškos atitinka metaforos struktūrą – remiamasi daliniu panašumu, bendrais požymiais, būdingais abiem signifikacijos lygmenims. Pavyzdžiui, dėl raudonos spalvos su ugnimi siejama rožė, dėl ugninio spindesio – auksas, dėl raudonos spalvos ir karščio – kraujas. Mitinės figūros – simbolinės pamatinių gamtos elementų raiškos mitinėje sistemoje reprezentuoja tam tikrą religinį turinį. Dievai manifestuojasi apibrėžtais figūratyviniais ansambliais, susijusiais su atitinkamais elementais. Tiriant figūratyvinę dievų raišką, analizuojamas santykių tinklas, siejantis konkrečius dievus su gamtos elementais. Disertacijoje išryškinamos dviejų baltiškųjų dievų – Saulės ir Perkūno – figūratyvinės manifestacijos.“.

ENFire, water, earth and air are basic elements of nature and one of fundamental aspects of mythological cognition. Matter elements in mythology are being manifested not only in direct forms, but in various mythological codes as well, i.e. figures of botanic, zoology, culinary, medicine, meteorology etc. Level of these two levels corresponds to opposition of Gaston Bachelard of „matter fantasy“ and „form fantasy“. Following the principle of methodology by A.J. Greimas and by Paris-based school of semiotics, this opposition in the review is reformulated as deep figurativeness and surface figurative manifestations. These two levels are disclosed by analysing fire elements and ensemble of figurative expressions. Structure of mythological expressions of fire is based on symbolic relations between two levels of significance: primary significance and secondary content. Relation between mythological content of fire and figurative expression corresponds to metaphoric structure, i.e. partial similarity, common features, typical for both level of significance acts as basis. For example due to red colour rose is related with fire, due to red colour and heat blood is also related with fire. Mythological figures are symbolic expressions of initial elements of nature, which in mythological system represents to appropriate content of religion. Gods are being manifested as defined figurative ensembles, related with appropriate elements. When exploring figurative expression of gods, network of relations, connecting particular gods with elements of nature is being analysed. The review emphasizes figurative manifestations of two gods of Balts, i.d. Saulė (sun) and Perkūnas (thunder).