Moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje : disertacija

LTFeministinė literatūros kritika atskleidžia kitais metodais nepastebimus moterų kūrybos aspektus, išryškina moterų kūrybos savitumą. Po 1980 metų pasirodžiusių prozininkių dėmesio centre – moteris ir jos likimas. To meto kūryboje atsiskleidžia „rūpesčių moteris“ – moteris, kuriai svarbiausia yra rūpintis kitais, drauge išsaugant savo dvasios autonomiją. Moterys išlieka stiprios, išdidžios, remdamosi į anksčiau gyvenusių moterų tradiciją. „Karjeros moterys“ reprezentuojamos kaip nepatrauklios. Atgavus nepriklausomybę pakito kūrybos sąlygos. Visuomeniškos moters ideologiją ėmė keisti namų šeimininkės idealas, o suvešėjusi populiarioji literatūra ėmė tiražuoti moters vartotojos bei sekso objekto įvaizdį. Pakito motinystės reprezentacija kūryboje: ji atskleidžiama ir kaip dramatiškas moters gyvenimo aspektas. Šeimos moterį, motiną prozoje pakeitė vienišė, įsitvirtino ekstravagantiškos, seksualiai laisvos herojės. Naujausioji moterų proza yra ir dialogas su populiariosios kultūros siūlomu moteriškumo variantu, ir konservatyviomis visuomenės nuostatomis, ir bandymas remtis feministiniu diskursu. Artėjama prie naujos moters tapatybės paieškų, darnesnio santykio su savimi ir pasauliu, pusiausvyros tarp tradicijos ir modernėjimo, atskiros moters ir visuomenės ar moterų bendruomenės. Moteriškumas naujausioje lietuvių moterų prozoje reprezentuojamas kaip daugybės moteriškumo variantų polilogas.

ENFeminist literary criticism reveals the aspects of female creative works that would remain unnoticed in other methods, and emphasizes the peculiarity of female creative works. Works of prose, appeared after 1980, centre on a woman and her fate. Works of the time reveal “a woman of care” – a woman that finds caring after the others the most important while simultaneously preserving the autonomy of spirit. Women remain strong and proud by leaning on the tradition of women that lived before them. “Career women” are portrayed as unattractive. Creative conditions changed after the regaining of independence. The ideology of a woman of public spirit was replaced by the ideal of a house-wife and the flourishing popular literature began to popularize the image of a woman as a consumer and a sex object. The representation of motherhood in literature changed: it is also revealed as a dramatic aspect of a woman’s life. A woman of family, a mother was replaced in the prose by a single woman, extravagant, sexually independent heroines gained ground. The latest female prose is a dialogue with the version of femininity proposed by the popular literature as well as conservative beliefs of society, an attempt to lean on the feminist discourse. Search for a new female identity, more harmonious relation with oneself and the world, balance between tradition and modernization, individual woman and society or a community of women are approached. Femininity in the latest Lithuanian female prose is represented as a polylogue of a number of versions of femininity.