Lietuvių moterų drabužiai: tautiškumo raiška XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje : disertacija

LT„Studijoje tam tikru aspektu (aptariant lietuvių moterų drabužius) nagrinėjama etninio tapatumo ir tautiškumo formavimosi problema.“ <...>„Darbe tiriama moterų (merginų ir ištekėjusių moterų) XIX a. pab. – XX a. ketvirtojo dešimtmečio individuali ir grupinė aprangos tautiškumo raiška bei jos dinamika. Todėl pasirinktas tam tikras etninio stiliaus aprangos kūrimo laikotarpis, prasidedantis tautinio atgimimo pakilimu, kai pirmąkart viešai pasirodė tautiniai ir etnizuoti drabužiai – tautinio tapatumo ženklas. Jis pasibaigia sovietinės okupacijos metais, kai buvo varžoma tautinė lietuviška saviraiška, o etniškumas buvo spraudžiamas į valdžios institucijų prižiūrimą liaudies meną, atstovaujantį internacionalizuotam SSSR.“ <...>„XIX a. pab. – XX a. pirmojoje pusėje vyravo individuali lietuviškumo raiška, paremta vertikaliai ir horizontaliai plintančia informacija. Ji atsiskleidė ne tik etniniu kultūriniu paveldu pagrįstuose tautiniuose drabužiuose, bet ir per rankdarbystę madingoje (etnizuotoje) aprangoje, panaudojant įvairius istorinio etninio paveldo elementus. Šią raišką galima vadinti modernia. Grupinės tautiškumo raiškos ištakos buvo susijusios su trajektoriniu informacijos srautu: vieni kūrė archajišką (Vydūnas) aprangos įvaizdį, kiti aukštuomenės (“Birutės kostiumas”), treti kaimo žmonių (A. Tamošaitis, M. Glemžaitė). Tos tautiškumo raiškos kryptys leido individo kūrybinėms galimybėms atsiskleisti. Dėl to tiriamuoju laikotarpiu lietuvių moterų tautiniai rūbai buvo labai įvairūs. Ši įvairovė netrukdė drabužiais išreikšti etninį tapatumą, grupinį išskirtinumą ir pilietinę savivoką.“. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

EN“The problem of forming ethnic identity and nationality is being analyzed on a particular aspect (by discussing the clothing of Lithuanian women) in this study.” “This work explores woman’s (girl and married women) individual and group expression of clothing and its dynamics from the end of the 19th century until the fourth decade of the 20th century. Therefore, a particular period of ethnic-style clothing has been chosen, which starts from the rise of national revival, when national and ethnicity-based clothing – the sign of ethnic identity – appeared. It ends in the period of Soviet occupation, when national Lithuanian self-expression was restricted and ethnicity was squashed into the governmentally-supervised folk art, which represented the internationalized USSR.” “At the end of the 19th century and at the beginning of the 20th, an individual Lithuanian expression dominated; it was supported by vertically and horizontally-spread information. It unfolded itself not only through ethnic cultural heritage-based clothing, but also through handworks in fashionable (ethnicity-based) clothing. We may call this expression a modern one. Sources of group expressions of nationality were related to linear flow of information: ones were creating archaic image of clothing (Vydūnas), others – high society (“costume of Birutė“), another – rural people (A. Tamošaitis, M. Glemžaitė). Those trends of expressing nationality let unfold individual’s creative abilities. Thereupon, Lithuanian women’s national clothing was various during the exploratory period. This variety did not trouble to express ethnic identity, group oneness and civil perception by clothing.”.