Privataus juridinio asmens valdymo organo teisinio statuso specifiškumą lemiantys veiksniai
LTJuridinio asmens valdymo organas laikytinas esminiu juridinio asmens organu, per kurį juridinis asmuo įgyja įstatymų, steigimo dokumentų nustatytas teises ir pareigas bei jas įgyvendina. Juridinio asmens valdymo organas gali būti vienasmenis ir kolegialus. Vienasmenis juridinio asmens valdymo organas – juridinio asmens vadovas, kuris gali būti įvardijamas įvairiai: „direktorius“, „administracijos vadovas“, „generalinis direktorius“, „prezidentas“. Vienasmenis valdymo organas yra privalomas visuose juridiniuose asmenyse, nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos. Kolegialus valdymo organas – valdyba, susidedanti iš keleto narių, kurių skaičių bei valdybos, kaip juridinio asmens valdymo organo, privalomumą ar galimumą nustato skirtingų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Straipsnyje aptariamas privataus juridinio asmens valdymo organo teisinis statusas, jo specifiškumą lemiantys veiksniai, dėl kurių privataus juridinio asmens valdymo organui taikytinos kitokios taisyklės skyrimo ir atleidimo iš pareigų, atsakomybės taikymo aspektu, nei viešojo juridinio asmens. Analizuojant minėtus klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kaip vyraujančių teisinių formų privačių juridinių asmenų Lietuvoje, valdymo organo teisiniam statusui.
