Profesinio perdegimo sindromo ir mentorystės įtaka organizacijos veiklai
LTStraipsnyje supažindinama su neigiama profesinio perdegimo sindromo įtaka organizacijai ir nagrinėta mentorystės įtaka valdant minėtąjį sindromą. Rašant straipsnį atlikta ne tik mokslinės literatūros analizė, bet taikyti ir kiekybinis bei kokybinis tyrimai. Kiekybinis tyrimas parodė, kad Lietuvoje didžioji dalis turizmo įmonių taiko formalią arba neformalią mentorystę, kuri sumažina profesinio perdegimo sindromo pasireiškimą organizacijoje; kelios turizmo įmonės mentorystės savo veikloje netaiko sąmoningai, nes laikosi koncepcijos, kad paslaugų sektoriuje (ypač kontaktiniams darbuotojams) jos buvimas neskatina savarankiškumo ir atsakomybės prisiėmimo stresinėse ar konfliktinėse situacijose. Kokybinis tyrimas atskleidė, kad praktikuojama mentorystė leidžia greičiau ir efektyviau pasiekti išsikeltus organizacijos tikslus, kokybiškai aptarnauti klientus, mažina klaidų ir konfliktų skaičių. Aktualumas ir problema. Vienas iš svarbiausių klausimų, aptariamų organizacijose visame pasaulyje - profesinio perdegimo sindromo problema darbo vietose. Profesinio perdegimo sindromas - emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, susiformavusi veikiant ilgalaikiams neišspręstiems stresams, kylantiems darbinėse situacijose (Maslach ir kt., 2001). Darbuotojai patiriantys profesinį perdegimą tampa abejingi, ciniški, suformuoja neigiamą požiūrį į savo darbą, organizaciją, todėl mažėja organizacijos produktyvumas, darbo našumas bei efektyvumas. Būtent todėl, vis aktualesne problema tampa darbuotojų profesinio perdegimo sindromo pasireiškimas organizacijose, tačiau Lietuvoje dar nėra kreipiamas pakankamas dėmesys šiai problemai, jos analizei, juo labiau jo daromai įtakai organizacijose, nors tai svarbu įmonių vadovams, besirūpinantiems darbuotojų motyvacija, darbo sąlygomis bei kokybe.Todėl reikia aiškintis ne tik profesinio perdegimo sindromo pasireiškimo daromą įtaką organizacijos veiklai, bet ir priemones bei būdus profesinio perdegimo sindromo pasireiškimo valdymui. Daugelis mokslininkų mentorystę įvardija kaip profesinio perdegimo sindromo valdymo priemonę, tačiau ar jos buvimas mažina stresines situacijas darbe turizmo sektoriuje - tyrimų nepavyko rasti. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti mentorystės daromą įtaką mažinant profesinio perdegimo sindromo pasireiškimą turizmo organizacijų darbuotojų tarpe. Uždaviniai. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti trys uždaviniai: (1) išanalizuoti profesinio perdegimo sindromo daromą įtaką organizacijos veiklai; (2) išsiaiškinti mentorystės vietą organizacijos veikloje; (3) ištirti mentorystės ir profesinio perdegimo sindromo sąsajas organizacijos veikloje. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, kiekybinis bei kokybinis tyrimai. Tyrimas suskirstytas į tris etapus. Pirmojo etapo metu atlikta mokslinės literatūros analizė; antrasis etapas - kiekybinis tyrimas, kurio metu apklaustos 293 Lietuvos turizmo įmonių vadovai; trečiasis etapas – kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo penki turizmo įmonių vadovai - ekspertai, kurie savo organizacijose 3 metus ir daugiau taiko mentorystės principus naujų darbuotojų įvedimui į profesinę veiklą bei tolimesniuose darbo santykiuose siekiant užsibrėžtų organizacijos tikslų. Kokybinio tyrimo metu vadovai - ekspertai komentavo gautus kiekybinio tyrimo rezultatus. Empirinis tyrimas buvo atliktas 2014 metų sausio - vasario mėnesiais.
