Žmogaus ir gamtos santykio problema modernybės ir postmodernybės filosofijoje (etinis aspektas) : disertacija

LTTyrimo objektas - žmogaus santykio su gamta suvokimas modernybės ir postmodernybės filosofinėse-etinėse koncepcijose. Šios epochos filosofijos teorijos, antropocentrinės ir ekocentrinės žmogaus santykio su gamta traktuotės padėjo atskleisti ekocentrinių teorijų vystymosi prielaidas bei atsakyti į klausimą: kodėl modernybės filosofija ignoravo žmogaus elgesio su gamta moralinį aspektą? I-oje dalyje atskleidžiamos problemos istorinės ištakos, siekiančios dar antikoje suformuluotą atomistinės daiktų struktūros principą, lėmusį mechanistinio pasaulėvaizdžio susiformavimą bei gamtos traktavimą modernybės filosofijoje vien gamybiniu-techniniu aspektu. Analizei pasitelkiami F. Bacono, R. Descartes’o, B. Spinozos, P. Laplace’o, Ch. Darwino žmogaus ir gamtos sampratos analizei skirti darbai. Mechanistinei sampratai priešstatomi J. Locke’o, G. Leibnizo, J. J. Rousseau, K. Linnaeus’o, G. de Buffono, I. Kanto, L. Feuerbacho, F. Schellingo, R. Emersono, D. Thoreau, J. Muiro tyrimai. II-oje dalyje analizuojamos postmodernybės filosofinės koncepcijos, kuriose vyrauja žmogaus ir gamtos santykio problemos etinės prasmės aiškinimas. Tiriamos žmogaus ir gamtos santykio vertybinės nuostatos, pagrindusios ekologinės etikos iškilimą. Plėtojami neantropocentriniai gamtos teisės argumentai remiantis utilitaristiniu (P.Singerio) ir deontologiniu (T. Regano) gyvūnų prigimtinių (moralinių) teisių įrodymu. Analizuojama A. Naesso išsamioji ekologija, akcentuojanti filosofinės ontologijos ir psichologijos problemas. Ekocentrinėms teorijoms priešstatomos natūralios gamtos idėjos kritikos kryptys. [Iš leidinio]

ENThe object of research is perception of relationship between man and nature in philosophical-ethnic conceptions of modernism and post-modernism. Theories of philosophy of this epoch, anthropocentric and ecocentric treatment of relations between man and nature helped reveal preconditions for the development of ecocentric theories and to answer to the question: why did philosophy of modernism ignore the moral aspect of man’s relationship with nature? The first part reveals historical sources of the problem that go back to the principle of atomic structure of things, which determines the formation of a mechanical world image and treatment of nature in philosophy of nature from a purely production-technical aspect. Works by F. Bacon, R. Descartes, B. Spinoza, P. Laplace, Ch. Darwin are made use of in the analysis. Investigations conducted by J. Locke, G. Leibniz, J. J. Rousseau, K. Linnaeus, G. de Buffon, I. Kant, L. Feuerbach, F. Schelling, R. Emerson, D. Thoreau, J. Muir are contrasted with mechanical understanding. The second part analyses conceptions of post-modernistic philosophy in which the explanation of the ethic problem of the relationship between man and nature prevails. Value-based principles of relationship between man and nature are investigated. Non-anthropocentric arguments of law of nature are developed on the basis of utilitarian (P.Singer) and deontological (T. Regan) proof of natural (moral) rights of animals. Exhaustive ecology of A. Naess, which accentuates problems of philosophical ontology and psychology is analysed. Directions of criticism of the idea of natural nature are contrasted with ecocentric theories.