Architektūros psichologinės vertės teorinės prielaidos : disertacija

LTDarbe analizuojamas architektūros psichologinis poveikis, keliami klausimai - kas yra psichologiškai vertinga architektūros atžvilgiu bei kokiais būdais architektūra dalyvauja psichologinių vertybių kūrime; siekiama suformuoti teorines prielaidas architektūrinės psichologinės vertės sampratai. Darbą sudaro trys skyriai. Šios temos tyrimų apžvalga leidžia apčiuopti esminius požiūrio į problemą aspektus ir galimus įžvalgų trūkumus (I sk.). Psichologinių reakcijų į architektūrą specifika (II sk.) aptariama akcentuojant bendriausias ir svarbiausias šiose situacijose psichikos veiklą organizuojančias savybes (II.1), suvokimą ir pažintinius (II.2) bei jausminius (II.3) procesus. Architektūrinių priemonių arsenalas, atsakant į keliamas žmogiškosios egzistencijos užduotis, aptariamas išryškinant architektūrines reikšmes (III.1), dažnai pasirodančias abstrakčių opozicinių kategorijų pavidalu (III.2), kurių tarpusavio dermė nukreipia į sudėtingos ir daugiasluoksnės architektūros struktūros harmonizavimą (III.3). Dalis teiginių papildomi schemomis tekste, o konkrečias architektūrines ir psichologines situacijas iliustruojantys pavyzdžiai (daugelis jų – Vilniaus senamiesčio visavertės architektūros vaizdai) bei komentarai sudaro priedus. Darbe išryškintas žmogaus santykiui su architektūra būdingas prieštaringumas: vienu atžvilgiu tai yra egzistencinės aplinkos dalis, kitu – informaciją teikiantis objektas. Pagrindžiama prielaida, jog harmonija yra architektūros psichologinės vertės sąlyga, sumodeliuojama pozityvaus santykio tarp architektūros ir ją patiriančio žmogaus struktūra.

ENThe work analyses a psychological impact of architecture, the question is raised about what is psychologically important with respect to architecture and in what ways architecture participates in creating psychological values; it is sought to formulate theoretical preconditions for the conception of ‘architectural psychological value’. The work consists of three chapters. The review of studies of this theme enables the essential aspects of the attitude to the problem and possible drawbacks of insights to be grasped (Chapter I). Specificity of psychological reactions to architecture (Chapter II) is discussed accentuating the most general and important features (II.1), perception and cognitive (II.2) and sensitive (II.3) processes. The arsenal of architectural facilities is discussed elucidating the architectural meanings (III.1), which often appear in the form of abstract opposition categories (III.2) whose harmony is directed to harmonising a complicated and multilayered structure of architecture (III.3). A part of statements is supplemented with schemes in the text and examples illustrate specific architectural and psychological situations. Commentaries are presented in annexes. The work elucidates contradiction characteristic of a person’s relation with architecture: on the one hand this is a part of existential environment, and on the other – an object providing information. The supposition is substantiated that harmony is condition of a psychological value of architecture, a structure modelled by a positive relation between architecture and a human being experiencing it.