Verbalinio ir vizualaus teksto dialogas: Robertas Musilis ir Egonas Schiele : disertacija

LTDisertacijos tikslas – išanalizavus žodžio ir vaizdo sąveiką Musilio ir Schiele`s kūryboje, surasti bendrą komunikacinio lauko bazę, kuri įteisintų dialogo statusą tarp verbalinio ir vizualaus teksto ženklų sistemų. Darbo tyrimo objektas – žodžio ir vaizdo ryšys, kuris plėtojamas interdisciplininio dialogo rėmuose. Darbe siekiama pristatyti Musilio romane esančius ‘kalbinius vaizdus’ ir ‘cituojamo’ vaizdo kodus; išanalizuoti verbalinio teksto vaizdų ryšį su bendra subjekto problematika; pasitelkiant Schiele`s rašytinį ir tapybos palikimą, apibrėžti bendrus sąlyčio taškus; pateikti galimas perskaitymo galimybes; atskleisti bendrą dialogo pagrindą tarp minėtųjų autorių kūrinių. Atskirai išanalizuoti verbalinis ir vizualūs tekstai bendrų motyvų pagrindu tampa dialogo partneriais. Analizės metu išryškėja ir interdisciplininio dialogo pagrindas. Vienu atveju juo pasitarnavo trečioji meno rūšis, t.y. commedia dell`arte fenomenas, kitu – androgino motyvas. Tokiu būdu šis dialogas tapo nauju interpretacijos objektu dabartinėje kritinėje literatūroje.

ENThe purpose of the dissertation is to find the common base of the communicative field through analysis of the relation between the word and the image in creative work of Musil and Schiele which would justify the status of a dialogue between the sign systems of verbal and visual texts. The object of research in the paper is relation between the word and the image developed within the framework of the interdisciplinary dialogue. The paper aims at introducing the “linguistic images” and codes of the “cited” image in the novel by Musil; analysing the link between the verbal text images with the general problems of the subject; based on Schiele’s writing and painting legacy, defining points of contact; presenting possibilities of reading; disclosing the common ground for the dialogue between the works of these authors. Verbal and visual texts analysed separately become partners in a dialogue due to common motives. Analysis also highlights the grounds of the interdisciplinary dialogue. In one case it is reflected in the third kind of arts, i.e. the phenomenon of commedia dell`arte while in the other case – in the androgyne motive. Thus, this dialogue becomes a new object of interpretation in the modern critical literature.