LTSauliaus Kaubrio ir Kario Aleniuso parengta knyga nusipelno tautinių mažumų tarpukariu tyrėjų dėmesio, ypač jeigu jų tyrimai skirti valstybinės politikos ar švietimo klausimams. Autoriai, nors ir nevisiškai išnaudodami lyginamosios perspektyvos potencialą, sugeba sumaniai įpinti ilgametes sukauptas žinias, tampančias solidžiu kelrodžiu giliau netyrinėjusiems Lietuvos ir Suomijos mažumų mokslininkams. Knygą praturtina gausi archyvinė medžiaga, taip pat analizuojama istoriografijoje plačiau nenagrinėta mažumų lojalumo valstybei problema. Tad kaip eksportinis produktas, ši knyga, skirta Lietuvos ir Suomijos dviem nepriklausomybės dešimtmečiams, yra stilistiškai mišrus kompromisinis sprendimas, įtvirtinantis, ką istorikams iki šiol pavyko nuveikti šioje erdvėje, ir projektuojantis naujas tyrimų gaires [p. 162].