Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje, 1918-1940 : disertacija

LTAktualumas. Spaudos ir valstybės XX a. 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių santykių tyrimas sudarė galimybę atskleisti, kaip piliečiai gali naudotis viešo žodžio teise – prigimtinių žmogaus teisių dalimi. Šaltiniai: archyviniai valdžios, visuomeninių organizacijų ir visuomenės informavimo įstaigų dokumentai; svarbiausi teisės aktai (įstatymai), nustatę informacinę tvarką ir reglamentavę žodžio ir spaudos laisvę; spaudoje skelbti tekstai (žinios) apie svarbiausius politinius ir kultūros įvykius; uždrausti skelbti tekstai (likę archyvuose) apie svarbiausius politinius įvykius. Tikslas, uždaviniai. Darbu siekta atskleisti ketvirtosios valdžios situaciją ir parodyti, kaip pavojinga politikams reguliuoti šiuos santykius, ribojant visuomenės teisę į išsamias žinias. Tarp pagrindinių uždavinių: išnagrinėti 1918–1940 metų teisės aktus ir atskleisti prieštaravimus; parodyti valdžių informacinę politiką, klaidas ir įtaką visuomeniniams santykiams; nustatyti viešos informacijos apribojimo priežastis ir pasekmes. Darbą sudaro skyriai: 1) Pirmasis spaudos įstatymas ir visuomenės informavimo galimybės parlamentinės tvarkos kūrimo aplinkybėmis; 2) Periodinės spaudos reglamentavimas atnaujinus karo cenzūrą iki antrojo spaudos įstatymo; 3) Spaudos priežiūros institucijų steigimas ir žurnalistikos įvaizdžio formavimas 1935–1940 m. Darbe naujai išnagrinėta informacijos politika pirmojoje Lietuvos Respublikoje, atsižvelgus į tai, kad būtent viešosios informacijos įtaka lietuvių visuomenės ir valstybingumo raidai išsamiau ir atviriau nebuvo aptarta. Įvertinta, kokios reikšmės turėjo ankstesnis visuomenės patyrimas informacijos mainuose, kokį vaidmenį atliko Lietuvos politinė valdžia iki II Pasaulinio karo, reglamentuodama informavimo sritį ir kaip šis reglamentavimas veikė valstybės likimą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe research of the relationships of the press and the state in the 3rd and 4th decades of the 20th century enabled to disclose the information on how the citizens are able to use the right of the freedom of the public speech. Sources: archive documents of the state, public organizations and public information institutions; fundamental legislative acts, which establish the information order and regulate the freedom of speech and the freedom of press; texts published in the press on the most significant events; texts, the printing of which was prohibited. The objective of the work is to disclose the situation of the fourth estate and to show how dangerous it is for the politicians to regulate these relationships by restricting the right of the public to receive comprehensive information. The work consists of the following sections: 1) The first press law and the possibilities of public information in the circumstances of the establishment of the parliamentary order; 2) Regulation of periodical press after the renewal of the war censorship till the second press law; 3) Establishment of press supervision institutions and formation of the image of journalism in 1935–1940. The work contains the analysis of the information policy in the first Republic of Lithuania. The evaluation was made on what the significance of the previous experience of the public in the exchange of information was, what the role of Lithuanian political government till the World War II was by regulating the information field and how this regulation influenced the destiny of the state.