Scholastinė logika Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje : disertacija

LTDisertacijoje pateikiama detali scholastinės logikos Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje analizė. Išsamiai nagrinėjami šios logikos autorių – M. Smigleckio, J. Ortizo, P. Vianos ir Dž. Hėjaus – paskaitų kursai ir tezės. Disertacijoje taikomas analitinis – genealoginis ir lyginamasis – doksografinis metodas. Prieinama prie išvados, jog scholastinė logika Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje plėtojosi antrosios scholastikos paradigmoje. Būtent dėl to šiai logikai būdingas eklektinis metodas – jos kūrėjai nesekė išimtinai vienu ar kitu scholastinės filosofijos klasiku, savo darbuose apjungdami įvairių autoritetų pažiūras. Kita vertus, šis eklektizmas neperžengė scholastinės filosofijos rėmų – laikydamasi bendrosios scholastinės tendencijos, teleidusios nedideles naujoves vien tik gamtos filosofijos srityje, minėtoji logika nepatyrė renesanso filosofijos ir logikos įtakos. Taipogi akcentuojama, kad Smigleckis ir Ortizas iškėlė savitą scholastinės logikos rėmuose idėją, kad ne tik bendrybė, bet ir atskirybė, tiek kiek jai būdingi tam tikri nuo jos neatskiriami požymiai, iš esmės gali būti mokslinio pažinimo objektas. Kita vertus, šie teoretikai pripažino, kad būtini atskirybės požymiai labiausiai paslėpti nuo žmogiškųjų pažintinių galių, tad ir mokslinis tų požymių pažinimas praktiškai neįmanomas. Galiausiai tvirtinama, kad scholastinė logika Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje nenusileido tuometiniam europiniam šio mokslo lygiui, o iš Smigleckio logikos paskaitų išaugęs “Logikos” veikalas pelnė platų tarptautinį pripažinimą ir paplito XVII a. Europos universitetuose. [Iš leidinio]

ENA detailed analysis of scholastic logic in the second half of the 16th century in Lithuania is presented in the dissertation and courses of lectures and theses of the authors of this logic M. Śmiglecki, D. Ortiz, P. Viana and J. Hay are thoroughly investigated. The analytical-genealogical and comparative-doxographical method is applied. The conclusion is drawn that scholastic logic in the second half of the 16th century in Lithuania developed in the second paradigm of scholastics. It is due to this that eclectic method is characteristic of this logic – its creators did not follow one or another classic of scholastic philosophy. They united viewpoints of various authorities in their works. On the other hand, this eclecticism did not overstep the borders of scholastic philosophies – following a general scholastic tendency said logic did not experience any influence of renaissance philosophy and logic. Also, it is accentuated that Śmiglecki and Ortiz put forward an original idea within the framework of scholastic logic that it was not only generality but also singularity that in essence could be the object of scientific knowledge .On the other hand, these theoreticians recognised that necessary features of singularity were hidden from human powers of knowledge, hence scientific knowledge of these features was practically impossible. Finally it is stated that scholastic logic of that time did not yield to the European level of that science, and Logika, which was the result of Śmiglecki’s lectures in logic earned a wide international recognition and was used in the universities of Europe in the 17th century.