Prorusiškos politinės orientacijos Lietuvos aukštuomenė (1864-1917) : disertacija

LTProrusiškos politikos kryptis Lietuvos aukštuomenėje formavosi nuo XVIII a. I pus. Siejosi su didikų kova už įtaką Abiejų Tautų Respublikos (ATR) vidaus politiniame gyvenime. ATR padalinimų laiku Lietuvos ir Lenkijos prorusiškos aukštuomenės dalis siekė išsaugoti valstybę Rusijos protektorate. Siekis akcentuotas ir XIX a. I pus., ir taip pat norėta prisitaikyti prie naujos politinės situacijos, išsaugant luomo teises. Tačiau iki 1863 m. šie tikslai neįgyvendinti. 1863 – 1864 m. sukilime ir pirmaisiais metais po jo, pradėta nauja rusų politika, stiprinanti politinę ir ekonominę krašto rusifikaciją. Lietuvoje Rusijos politikai didelę įtaką darė rusu vietinė ir centrinė politinė publicistika. Garsiausia XIX s. II pus. Ir XX a. pr. Lietuvos aukštuomenės lojalumo manifestacija tapo dalyvavimas imperatorės Jekaterinos II paminklo atidengimo Vilniuje iškilmėse (1904 m. rugsėjo 10 d.), kas politiškai simbolizavo pritarimą Rusijos valdžios politikai Lietuvoje. Prorusiškos orientacijos pobūdis „birželio trečiosios monarchijos“ sąlygos (1905 – 1917 m.) priklausė nuo lojalumo Rusijai pozicijos. Prisijungimas prie rusų liberalios opozicijos buvo nenaudingos, nes ji skelbė nepriimtinus žemvaldžiams demokratinius lozungus ir privačios nuosavybės pažeidimo galimybė. Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuvos aukštuomenės prorusiškos pozicijos tikslas – lygiateisiškumo principo įgyvendinimas apribojančių įsakų panaikinimas. Tačiau prorusiškumas buvo neefektyvi, ir naudingas tik privačiuose santykiuose su rusų valdžios sluoksniu.

ENThe pro-Russian political orientation of Lithuania's nobility started forming in the first half of the 18th century. It was connected with the noblemen's struggle for influence in domestic political life of the Republic of Both Nations (RBN). At the time of division of RBN, the pro-Russian nobility of Lithuania and Poland wanted the country to remain a Russian protectorate. This aim was also pursued in the first half of the 19th century amid attempts to readjust to a new political situation, retaining the rights of the class. Nevertheless, these goals were not achieved until 1863. A new Russian policy enhancing political and economic Russification of the country was launched during the 1863 – 1864 uprising and a year later. The Russian policy in Lithuania was strongly influenced by local and central Russian political publications. Participation in the ceremony of unveiling a monument to Empress Ekaterina II in Vilnius (10 September 1904), an expression of approval of the Russian government policy in Lithuania, was the most notable manifestation of the Lithuanian nobility's loyalty in the second half of the 19th century and early 20th century. The nature of pro-Russian orientation under “the third of June monarchy” conditions (1905-1917) depended on the position of loyalty to Russia. It was disadvantageous to join the liberal Russian opposition due to its democratic ideas unacceptable to landowners and the possibility of breaching private property. During World War II, the Lithuanian nobility's pro-Russian position was aimed at implementing the principle of equality and revoking restrictive ordinances.