Politinio pakaltinamumo filosofinė ir istorinė analizė : disertacija

LTPolitinio pakaltinamumo sampratos kategorijų aparatas privalo išreikšti veiklos subjekto ir objekto perskyrą. Jos dėka įmanoma formuluoti tai, kas paties subjekto viduje yra subjektyvu (priklauso nuo subjekto valios) ir objektyvu (nepriklauso nuo jos). Klasikinė filosofija kaip visuma yra suformavusi tokį kategorijų aparatą. Neklasikinės filosofijos (fenomenologija, egzistencializmas, irracionalizmas, postmodernizmas), neigiančios subjekto ir objekto perskyrą, tuo p[ačiu neigia klasikinę refleksiją ir drauge su ja tikslo ir priemonės dielektiką subjekto veikloje. Politinį pakaltinamumą aprašo ir išreiškia visų klasikinės filosofijos mokslų kategorijos. Metafizikos ir etikos lygmenyje politinį pakaltinamumą išreiškia objektyvios esamybės ir subjektyvios privalomybės kategorijos. Konkretesniame istorijos filosofijos lygmenyje jo sukonkretinamos per valios laisvės, gaivališkos ir sąmoningos veiklos kategorijas. Taigi politinio pakaltinamumo, būdingo ne vien tik profesionaliam politikavimui, bet ir visuminiam bei individualiam subjektui, sampratos teorinis turinys išreiškiamas per metafizikos, etikos bei istoriosofijos kategorijas kaip per jos filosofinę (teorinę) bazę. Politinis pakaltinamumas brandžiausią formą pasiekė XIX a. vid . Visa žmonijos istorija iki XIX a. vidurio siūloma istoriosofiškai laikyti žmonijos istoriškai ir politiškai nepakaltinama priešistore, o nuo XIX a. vidurio – prasidėjusia politiškai pakaltinama tikrąja sąmoninga istorija (modernybe). olitinio pakaltinamumo samprata taikoma istoriografijoje, politologijoje, tesėtvarkoje.

ENThe apparatus of the political responsibility concept categories must distinguish the subject and object of activity. It enables the formulation of what is subjective inside the subject (what depends on the subject’s will) and what is objective (does not depend on the subject’s will). The classical philosophy as a generality has formed such category apparatus. Non-classical philosophies (phenomenology, existentialism, irrationalism, postmodernism), negating the distinction between the subject and object, at the same time negate the classical reflection, and with it – the dialectics of the goal and means in the subject’s activity. The political responsibility is described and expressed by all categories of the classical philosophical sciences. In the level of metaphysics and ethics, the political responsibility is demonstrated by the categories of objective existence and subjective obligation. In a more specific level of a historical philosophy they are detailed via the categories of the freedom of will, elemental and conscious activity. The political responsibility has reached its most mature form in the middle of the 19th century. The entire history of humanity until the middle of the 19th century was proposed to be historiosophically considered as politically and historically irresponsible prehistory, and beginning with the middle of the 19th century – as the truly politically responsible, conscious history (modernity). The concept of political responsibility is applied in historiography, political science, law enforcement.