Lietuvos teisėjų suvokta psichologinė gerovė

LTStraipsnyje nagrinėjama teisėjų psichologinė gerovė. Tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos teisėjų psichologinės gerovės ypatumus. Siekta atsakyti į šiuos tyrimo klausimus: 1) koks yra teisėjų suvoktos psichologinės gerovės pobūdis; 2) ar teisėjų suvokta psichologinė gerovė yra susijusi su jų sukaupta patirtimi ir sociodemografinėmis charakteristikomis. Teisėjai (iš viso n = 307) pildė mūsų sukurtą „Teisėjų psichologinės gerovės“ klausimyną. Gauti rezultatai atskleidė, kad tyrime dalyvavę teisėjai yra labiau patenkinti nei nepatenkinti savo psichologine gerove: iš trylikos psichologinės gerovės dėmenų jiems didelį pasitenkinimą sukelia šeši, vidutinį – du, o mažą pasitenkinimą – penki dėmenys. Nustatyta, kad teisėjų patiriamos psichologinės gerovės vertinimai yra susiję su lytimi, amžiumi, darbo stažu, taip pat darbo vieta teismuose (ar jie dirba apylinkės, apygardos ar Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme) ir miestuose (ar jie dirba didžiuosiuose šalies miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje) ar kituose miestuose). Gauti duomenys leidžia teigti, kad psichologinė gerovė yra ganėtinai aktuali mūsų šalies teisėjų problema, kurios sprendimui turėtų būti skiriamas didesnis Teisėjų tarybos, teismų vadovybės bei Nacionalinės teismų administracijos dėmesys. Pagrindiniai žodžiai: teisėjų psichologinė gerovė, psichologinės gerovės dėmenys, teisėjų pasitenkinimas patiriama psichologine gerove, psichologinės gerovės ir sociodemografinių charakteristikų ryšiai. [Iš leidinio]

ENThe article examines the psychological well-being of judges. The aim of the study is to reveal the peculiarities of Lithuanian judges’ psychological well-being. The following questions were sought to be answered: (1) what is the character of perceived psychological well-being of judges; (2) does there exist any relation among the psychological well-being of judges, experience accumulated by the participants, and their sociodemographic characteristics. The participants (307 judges from various Lithuanian courts) completed the Psychological Well-Being of Judges questionnaire developed by the authors of this paper. The findings revealed that the psychological well-being of judges perceived by the participants was more positive than negative: from thirteen components of psychological well-being, six components elicit a strong satisfaction, two – moderate and five – weak satisfaction of judges. The judges’ experience of psychological well-being was related with the gender, age, work experience, work place (District Court, County Court, or The Supreme Court of Lithuania, The Supreme Administrative Court of Lithuania, and The Court of Appeal of Lithuania) and size of the city or town they were working in: a metropolitan city (Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius) or other towns of Lithuania. The data gathered suggest that psychological well-being is a fairly relevant problem for Lithuanian judges; therefore, the Judicial Council, leaders of the Courts, and the National Courts Administration should devote more attention to it. Keywords: psychological well-being of judges, components of the psychological well-being, satisfaction of judges with the experienced psychological well-being, relations between the psychological well-being and socio-demographic characteristics. [From the publication]

• Lietuvos gyventojų psichologinė gerovė ir jos veiksniai / Albinas Bagdonas, Antanas Kairys, Audronė Liniauskaitė, Vilmantė Pakalniškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 327 p.
• Prokurorų patiriamo streso ir jo įveikos ypatumai: dviejų tyrimų duomenys / Gintautas Valickas, Kristina Vanagaitė. Teisė. 2019, t. 112, p. 46-69.
• Teisėjų patiriamas stresas ir jo įveikos ypatumai / Urtė Gudaitė, Gintautas Valickas. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2014, Nr. 15, p. 91-110.