Tarmybių, reiškiančių vietą, atranka į "Bendrinės lietuvių kalbos žodyną"

LTIki šiol bendrinės lietuvių kalbos norminamąjį vaidmenį kartu su kitais kalbos kultūros leidiniais atliko „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“. Dabar pradėtas rengti iš esmės naujas, į vartotoją orientuotas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ (toliau - BŽ), kurio pagrindinis šaltinis - reali kalbos vartosena. Ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pagrindinis žodžių atrankos kriterijus buvo žodžių įsigalėjimas, jų vartojimo platumas bendrinėje kalboje. Bet neturėta galimybių ištirti realią vartoseną ir todėl pirmenybė buvo teikiama kalbinei intuicijai. Tarmybių atrankos principai šiuose žodynuose šiek tiek skirsis. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ trečiajame leidime (toliau - DŽ3) buvo stengiamasi pateikti „dažnesnius grožinėje literatūroje, ypač klasikų kūriniuose, publicistikoje, periodinėje spaudoje ir kitur vartojamus tarmių žodžius“ (DŽ3 1993: VII). Į žodyną buvo dedamos bendrinėje kalboje dar neįsigalėjusios tarmybės, tikintis, kad jos įsitvirtins ir paįvairins kalbą naujais stilistiniais, nominatyviniais elementais. Į BŽ turėtų patekti realiai bendrinėje kalboje vartojamos tarmybės, nes „BŽ turi tapti realios norminės, o ne potencialios vartosenos žodynu“ (Naktinienė 1999: 15). [...] [p. 100].