Didžiojo "Lietuvių kalbos žodyno" išleistų tomų tekstų perkėlimo į skaitmeninę terpę problemos

LTSparčiai plintant kompiuteriams, daugelio sričių darbuose jie naudojami vis plačiau. Ne išimtis ir žodynų rengimas bei leidyba. Akivaizdu, kad visi tolimesni darbai, susiję su didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“ (toliau - LKŽ) turi būti atliekami naudojant kompiuterių technologiją. Tam reikia daugelio darbo metų rezultatus perkelti iš knygos teksto į kompiuterį. Iš pirmo žvilgsnio gana paprastą mechanišką žodyno teksto perkėlimą į kurios nors tekstų redagavimo programos (viena iš tokių Microsoft Word for Windows) failą apsunkina keli veiksniai. Pirma, tai gana solidi darbų apimtis. Pavyzdžiui, II tomo tekstą sudaro daugiau kaip 3,5 milijono ženklų, t.y. apie 2000 mašinraščio puslapių. Antras, ne mažiau kliūčių sudarantis veiksnys - tai teksto sudėtingumas. Žodyno tekstas yra kirčiuotas, vartojami papildomi diakritiniai ženklai, gausūs sutrumpinimai, kelių kitų kalbų (latvių, lenkų, prancūzų, vokiečių, baltarusių ir kt.) intarpai, keli šriftai; raidžių tipai ir aukščiai yra įvairūs ir t. t.. Tokio sudėtingumo tekstą aukščiausios kvalifikacijos operatorius galėtų rinkti iki 10 mašinraščio puslapių per pamainą, taigi vienam tomui surinkti tektų sugaišti metus su sąlyga, kad visas dienas būtų dirbama labai intensyviai. Renkant tekstą klaviatūra neįmanoma pasiekti pakankamo našumo ir garantuoti priimtino klaidų kiekio be papildomos korektūros. Toks būdas nepasiteisintų nei ekonomiškai, nei duotų pageidaujamos kokybės rezultato. Dėl to buvo pasirinktas kitas kelias, t. y. tekstų skanavimas ir spausdintų ženklų atpažinimas kompiuteriu. Šiuo atveju didžiausią „juodo“ darbo dalį atlieka kompiuterio programa. Paprastą tekstą tokiu būdu galima atpažinti pakankamai gerai. Klaidų kiekį lemia tik spaudos kokybė. [...] [p. 87].