Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė

LTLazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė (Kretingos r.) aptikta 1991 m. KM archeologinės ekspedicijos metu. Jos kultūrinis sluoksnis randamas saugomos Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno (A 1708) teritorijos ŠR dalyje, apie 5 ha dydžio plote. Čia 1991-2003 m. ištirta 120 stulpaviečių, židinių ir nenustatytos paskinies duobių, akmenų konstrukcijų, surinkta pavienių radinių (2r.A77. 19901r 1991 metais, V., 1992, t. I, p. 39-41, 81-85; ATL 1992 ir 1993 metals, V., 1994, p. 138-145; ATL 2000 metais, V., 2002, p. 98-100; ATL2001 metais, V., 2002, p.119-120; ATL 2002metais, V.,2002, P. 118- 119; ATL 2003 metais, V., 2005, p. 30–31). Šioje teritorijoje aptikta ir senovës gamybos vietai bûdingų pëdsakų – šlako, gargažių, o 2000 m. ištirtos geležies lydimo krosnelës (rūdnelės) liekanos. Preliminari rūdnelės radiokarbono data – 2340±60 (IV–III a. pr. Kr.), o netoli buvusios stulpavietës 82 1843±50 (II–III a.) (tyrimai atlikti 2002 m. Taline, Estijoje). 2006 m. senovës gyvenvietës tyrimus tęsė bendra KM ir VU archeologinë ekspedicija. Nustatyta, kad tiriamoje perkasoje 41 senovës gyvenvietës kultûrinio sluoksnio perarta viršutinë 24–44 cm storio dalis sunaikinta ruošiant vietą senojo geležies amžiaus kapinynui. Joje aptiktos II–III a. griautinio kapo liekanos ir surinkta pavienių radinių iš suardytų kapų. [...] [p. 68].

ENThe Lazdininkai (Kalnalaukis) ancient settlement dates to the 4th–3rd century BC 2nd–3rd century AD. In 2006 the cultural layer’s upper 24–44 cm thick horizon, which had been destroyed in creating a 2nd3rd century cemetery on the site and had later been ploughed up again, was excavated. The cultural layer’s surviving lower horizon reaches a thickness of 7–29 cm. and contains fragments of slag and clay plaster. 8 postholes and a fire pit were excavated. The fire pit was oval, ran in a NW–SE direction, and was 3.6–3.8 m long, 2.3–2.41 m wide, and at a depth of up to 1.05–1.12 m from the present surface of the ground. Its bottom was covered with a 3–16 cm thick layer of charcoal and soot, above which was found a 16–33 cm thick layer of clay plaster debris. Towards the NW end, the pit narrows slightly and the bottom rises. In the pit’s SE end, a cooking pit, which was 1.6–1.9 m in diameter and slightly elongated to the N–E, had been built in the fill layer of clay plaster debris on top of the layer of charcoal. 8 postholes, some of which were arranged in pairs, were excavated to the N–NW of pit 121.