Nepageidaujamų įvykių stebėsena ir pacientų saugos kultūra Lietuvos ligoninėse
LTTyrimo tikslas – įvertinti nepageidaujamų įvykių (NĮ) stebėseną ir jai įtaką darančius veiksnius stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Tyrimu siekta išanalizuoti NĮ valdymo situaciją ligoninėse ir įvertinti pacientų saugos kultūros elementus, kurie turi įtakos nepageidaujamų įvykių registravimui ligoninėse. Tyrimo metodika. Atlikti du kiekybiniai tyrimai, kuriems naudoti du klausimynai: tyrėjų parengtas ligoninių administracijos atstovams pritaikytas klausimynas ir sveikatos priežiūros specialistams skirtas klausimynas, sudarytas vadovaujantis JAV Sveikatos priežiūros kokybės ir tyrimų agentūros parengta metodika (ligoninių apklausa apie pacientų saugos kultūrą), kurį taikant vertinta pacientų saugos kultūra. Ligoninių administracijos atstovų apklausoje dalyvavo 69 ligoninės (92 proc. visų ligoninių). Antrame kiekybiniame tyrime dalyvavo 432 sveikatos priežiūros specialistai iš 19 ligoninių. Rezultatai ir apibendrinimas. Išanalizavus NĮ valdymo situaciją ligoninėse išryškėjo, kad beveik visos tyrime dalyvavusios ligoninės (išskyrus vieną) teigė dalyvaujančios registruojant NĮ bei teikiančios duomenis nacionaliniu lygmeniu koordinuojančiai institucijai ir tik kiek daugiau nei trečdalis ligoninių darbuotojų registruoja NĮ Visuomenės sveikatos informacinėje sistemoje. Nustatyta, kad daugelyje ligoninių už NĮ registravimą bei valdymą yra atsakingas įstaigoje dirbantis auditorius arba audito skyrius / tarnyba, beveik visose ligoninėse yra įstaigos vadovo nustatyta tvarka, pagal kurią įstaigoje vykdoma NĮ stebėsena bei valdymas. Trečdalis tyrime dalyvavusių ligoninių pačios organizuoja darbuotojų mokymus pacientų saugos ir NĮ valdymo klausimais, kas penkta ligoninė nurodė, kad tokio pobūdžio mokymų trūksta.Nustatyta, kad kiek daugiau nei pusė ligoninių savo veiklos planuose nėra numačiusios priemonių, skirtų NĮ valdymui tobulinti. Įvertinus pacientų saugos kultūros elementus, darančius įtaką NĮ registravimui ligoninėse, nustatyta, kad iš visų pacientų saugos sudedamųjų dalių geriausiai respondentai įvertino komunikaciją apie klaidas ir komandinį darbą, blogiausiai – personalą ir darbo tempą. 59 proc. respondentų per paskutinius 12 mėn. neužregistravo nė vieno NĮ, daugiau nei 10 NĮ užregistravo tik 6,3 proc. tyrimo dalyvių. Pacientų kultūros vertinimas buvo šiek tiek geresnis skyriuje, kuriame dirba respondentai, nei ligoninėje. Reikšminiai žodžiai: nepageidaujami įvykiai, stebėsena, nepageidaujamų įvykių registravimas, pacientų saugos kultūra, asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
ENAim of the study. To assess the monitoring of adverse events and the factors influencing it in institutions providing inpatient personal health care services. The aim of the study was to analyse the situation of adverse events management in hospitals and to assess the elements of patient safety culture that influence the recording of adverse events in hospitals. Methodology. Two quantitative studies were carried out using two questionnaires: a questionnaire designed by the researchers for hospital administrators and a questionnaire designed for healthcare professionals, based on the methodology developed by the US Agency for Healthcare Research and Quality (AHRQ) (the Hospital Survey on Patient Safety Culture), to assess patient safety culture. 69 hospitals (92 % of all hospitals) participated in the survey of hospital administrators. The second quantitative survey involved 432 healthcare professionals from 19 hospitals. Results and summary. The analysis of the situation of adverse events management in hospitals showed that almost all hospitals participating in the study (except for one) stated that they are involved in recording adverse events and submitting data to the coordinating body at the national level, and that only slightly more than one third of hospital staff record adverse events in the Public Health Information System. It was found that in most hospitals the responsibility for recording and managing adverse events lies with the facility‘s auditor or audit department/ office, and almost all hospitals have a procedure set up by the head of the facility to monitor and manage adverse events in the facility.One third of the hospitals in the study organize their own staff training on patient safety and adverse events management, while one in five hospitals reported a lack of such training. Just over half of the hospitals were found not to have identified measures to improve the management of adverse events in their operational plans. When assessing the elements of patient safety culture that influence the recording of adverse events in hospitals, it was found that of all the components of patient safety, communication about errors and teamwork were the most highly rated by the respondents, while staff and work pace were the lowest. 59 % of respondents had not recorded a single adverse event in the last 12 months, and only 6.3% had recorded more than 10 adverse events. Patient culture was rated slightly better in the department where respondents work than in the hospital. Keywords: adverse events, monitoring, adverse events recording, patient safety culture, personal health care facilities.
