Lietuvos baidarininkų varžybinės veiklos 2011 m. Pasaulio čempionate analizė
LTGana plačiai nagrinėtas irkluotojų rengimas fiziologiniu, biomechaniniu ir kitais aspektais, tačiau mažai mokslinių tiriamųjų darbų yra skirta irkluotojų varžybinei veiklai ir taktikai (Kollman, 2001; Raslanas ir kt., 2004; Garland, 2005; Venclovaitė, 2008 ir kt.). Iki šiol dar nėra nustatyta dėsningumų, kaip naudingiausia įveikti nuotolį. Varžybų nuotolio įveikimo taktinius variantus reikia atnaujinti ir nuodugniai stebėti, kaip jie kinta, o pagal tai formuoti naujus. Todėl tampa aktualu tirti pajėgiausių pasaulio irkluotojų taktiką, nuotolio įveikimo greičio kaitos empirinius bruožus. Tyrimo objektas – baidarininkų varžybinė veikla. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos ir pasaulio dvivietės baidarės irkluotojų varžybinę veiklą 2011 m. pasaulio čempionate. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, varžybų protokolų analizė, matematinė statistika. Išvados 1. 2011 m. pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate Lietuvos dvivietės baidarės įgula, įveikdama 1000 m nuotolį, dažniausiai naudojo 1–3–4–2 taktinį variantą, nors geriausi rezultatai pasiekti taikant 1–2–4–3 taktinį variantą. 2. 2011 m. pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate Lietuvos dvivietės baidarės įgula antros vietos laimėtoja 500 m nuotolį įveikė kaip ir visos finalo įgulos, taikydama 1–2 taktinį variantą. 3. 2011 m. pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate Lietuvos dvivietės baidarės irkluotojai ir 88,9% A finale 1000 m nuotolį plaukusių dviviečių baidarių greičiausiai įveikė pirmą 250 m dalį, o 500 m nuotolyje – pirmą 250 m atkarpą greičiausiai įveikė visos įgulos Raktažodžiai: baidarininkai, varžybinė veikla, taktika, pasaulio čempionatas.
