Tyrinėjimai Pylimo g. 47

LT2007 m. vykdant archeologinius tyrinėjimus Vilniuje, Pylimo g. 47 / Gėlių g. 2, iki įžemio ištirtos dvi patalpos (iš viso 50 m² plotas). Atlikus tyrinėjimus šioje vietoje fiksuotas 3,04–3,4 m storio kultūrinis sluoksnis, kurį sudarė nuo 22 iki 25 horizontų. Iki 1,1 m gylio (abs 122,20 m) viršutiniai horizontai datuotini XIX–XX a. Giliau fiksuotas raudono, vietomis tarsi smarkiai suplūkto molio su gyvulių kaulais ir keramikos šukėmis horizontas, susiformavęs XIX a., dabartinio pastato rekonstrukcijos metu, kai buvo nugriautas patalpos 1 PR kampe rastas mūras iš stambių (30– 31,5x14,5–15 cm dydžio) barokinių, greičiausiai antrinio panaudojimo plytų, rištų moliu. Prie mūro koncentravosi ir dauguma rastų XVII a. pabaigos – XVIII a. koklių fragmentų (1 pav.), todėl pastarasis gali būti siejamas su krosnimi, kuri turėtų būti datuojama ne anksčiau nei XVIII a. pradžia. Po šiuo sluoksniu palei patalpos 2 V pertvarinę sieną fiksuotos 40 cm pločio ir 3,1 m ilgio grindinio, kloto iš nedidelių (5–10 cm skersmens) akmenų, liekanos (2 pav.). 1,6–2,1 m gylyje (abs 121,70–121,20 m) fiksuotas archeologiškai vertingas 4–26 cm storio tamsiai pilkos žemės su molio intarpais, degėsiais, angliukais, smulkiais plytgaliais, kalkių skiedinio gabaliukais, medienos trūnėsiais, gyvulių kaulais ir gausiais radiniais (3– 5 pav.) horizontas, kurį galima laikyti buvusiu XVIII a. žemės paviršiumi, susiformavusiu pastačius dabar stovintį pastatą. Kartu su juo ploto 1 Š dalyje rasta 5x1,5 m dydžio XVIII a. akmenų grindinio, kloto iš įvairaus dydžio (4– 26 cm skersmens) akmenų, liekanos. Po juo buvo sudėti stambūs (20–35 cm skersmens) akmenys bei plytų dalys, rištos kalkių skiediniu ir moliu, tarsi suformuojant pakopą. Jų paskirtis lieka neaiški. [...] [p. 445].

ENIn 2007 in conducting an excavation at Pylimo St. 47 / Gėlių St. 2, two rooms (a total area of 50 m2 ) were excavated down to sterile soil and a 3.04–3.4 m thick cultural layer was recorded. Its upper horizons date to the 19th – 20th centuries. It is possible to ascribe the horizon recorded at a depth of 1.6–2.1 m to the former 18th-century ground surface which was formed after the erection of the present-day building. A 5x1.5 m fragment of 18th-century stone paving was found together with it in the part of area 1. A wall made of large baroque bricks, which were probably reused and were bound with clay, was found in the S corner of room 1. The majority of the late 17th–18th-century stove tile sherds were concentrated near it and so they may be connected with a stove, which should be dated to no earlier than the early 18th century. A 0.4 x 3.1 m fragment of stone paving was recorded alongside the wall in room 2. The horizons at a depth of 2.2 m are connected with the period of the building’s construction (early 18th century). The bottom horizons at a depth of 2.3–2.6 m date to the 17th century. The peaty structure of the layer attests that the locality was damp. This is also confirmed at greater depths in both excavated areas by the alluvial horizons that continue down to sterile soil and show that water once flowed here. It is known that the defensive wall was surrounded by ditches, for which natural streams and springs were used. 2 streamlets, which have now been eliminated, flowed beyond Aušros Vartai. They converged at the city’s defensive wall. The bottom horizons of the excavated area attest that until the second half of 17th century water flowed at this location. But the location was not developed and no economic or other activities were conducted there.