Žvalgomieji tyrinėjimai Žygimantų g. 12, 12A

LT2007 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Žygimantų g. 12, 12A, projektuojamos statybos teritorijoje, užimančioje 2878 m² plotą. Ištirti 8 žvalgomieji šurfai: septyni 2x2 m ir vienas 2x1,5 m dydžio. Iš viso ištirtas 31 m² plotas, aptiktas 571 radinys. D abartinė urbanistinė Žygimantų g. situacija susiformavo XIX a. II pusėje, nutiesus Neries krantinę nuo Žaliojo tilto iki Arsenalo g. Spartus krantinės užstatymas vyko XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, pradėjus statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Anksčiau, iki XIX a. II pusės, gatvė šioje vietoje ėjo kiek toliau nuo upės. 1808 m. miesto plane ji vadinama Kiaulių gatve (ulica Swinna). Sklypai su pastatais (posesijos) buvo suformuoti abiejose gatvės pusėse. XVII a. pabaigos ar XVIII a. šios miesto dalies plane gatvė vadinama Užpakaline gatve (Tylna ulica). XVI a. ši teritorija priklausė Puškarnios priemiesčiui. Daugumą sklypų šiame kvartale iki XIX a. pradžios valdė LDK didikai Radvilos. Ties dabartinės Žygimantų g. pradžia nuo XVI a. stovėjo Radvilų rezidenciniai rūmai, kurių teritoriją V pusėje ribojo buvęs Boguslavskio skersgatvis (dabartinė Radvilų g.). Šie rūmai buvo pagrindinė Biržų–Dubingių Radvilų rezidencija iki paskutiniosios jų paveldėtojos Liudvikos Karolinos Radvilaitės (1667–1695) mirties. Apie 1705 m. rūmai sudegė ir nebeatstatyti. Sklype Žygimantų g. 12 žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai pirmą kartą atlikti 1992 m. tyrinėjant greta esantį sklypą. Gretimame, į V esančiame sklype – Žygimantų g. 14(13) – žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai vykdyti du kartus. 1992 m. G. Gendrėnas iškasė 6 šurfus. Teritorijos V dalyje, Žygimantų g. 14(13), šurfuose 1–4 fiksuotas 1,4–3,7 m storio kultūrinis sluoksnis (iki Habs 89,7 m gylio). Šurfe 1 aptikti du XIX–XX a. akmenų grindiniai. [...] [p. 434-435].

ENIn 2007 an evaluation was conducted at a planned construction site encompassing an area of 2878 m² at Žygimantų St. 12 and 12A. 8 test pits (a total of 31 m²) were excavated. 571 finds were collected. The current urban situation of Žygimantų St. formed in the second half of 19th century after the Neris quay was created from the Green Bridge to Arsenalo St. Rapid quay development occurred in the late 19th – early 20th century after multifamily residential homes began to be built. In the 16th century this area belonged to the suburb of Puškarnia. The majority of the plots in this quarter were controlled by the Radvilos, a GDL magnate family, until the early 19th century. The residential palace of the Biržai–Dubingiai Radvila family had stood at the beginning of Žygimantų St. since the 16th century. In about 1705 it burned down and was never rebuilt. 19th–20th-century fill or disturbed layers were recorded up to a depth of 1 m in the excavated test pits. Chance and isolated fragmental 16th–18th-century finds, among which household pottery predominated, were discovered in them. An archaeologically valuable part of a late 16th – 17th-century cultural layer was discovered in test pit 7. Brown unburnt clay layers, which contained finds from the first half to mid-16th century: household pottery, stove tiles, and a floor tile, were recorded at a depth of 0.7–1.1 m. It is possible to connect this layer with the Radvila family residence (?) which was near this site. Areas of 19th – early 20th-century stone paving were discovered in test pits 5 and 7 at a depth of 10–25 and 40–50 cm.