Žvalgomieji tyrinėjimai ir žvalgymai Malūnų g. 3

LT2007 m. LII MTS ekspedicija vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus Vilniuje, Malūnų g. 3 ketvirto buto rūsyje. Tyrinėjimų vietoje planuota išvalyti esamą rūsį ir pažeminti grindų lygį. Iki tyrinėjimų rūsyje jau buvo pradėti jo valymo darbai nedalyvaujant archeologui. Buvo nukastas 60 cm storio sluoksnis. Tyrinėjimais siekta įvertinti išlikusio kultūrinio sluoksnio chronologiją bei storį. Tais pačiais metais prie namo Malūnų g. 3 ketvirto buto ŠV sienos buvo vykdomi archeo-loginiai žvalgymai, susiję su namo pamatų hidroizoliacijos darbais. Žvalgytoje teritorijoje mechanizuotai kasta 12,4 m ilgio, 1,2 m pločio ir 1,75–1,8 m gylio tranšėja. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai vykdyti seniausiu laikomame Vilniaus priemiestyje – Užupyje, kuris formavosi nuo XIV a. pabaigos prie XV–XVII a. buvusio pagrindinio kelio į R. XVI–XVII a. Užupyje stovėjo Šv. Petro ir Povilo cerkvė, link kurios pirmiausia ir susiformavo pagrindiniai keliai – tai dabartinės Užupio ir Malūnų g. Jau XVI a. Užupį su miestu jungė trys tiltai. Vienas jų stovėjo prie pat Bernardinų vartų ir vedė į dabartinę Malūnų g. (žr. V. Drėma, Dingęs Vilnius, V., 1991, p. 356–357). Y ra išlikęs tiltas per Vilnelę, kuriuo galima patekti į Užupį, Malūnų g. Š dalį, kurioje ir stovi 3 namas. Iš R pusės namo kiemo teritoriją riboja Vilniaus dailės akademijos pastatas, iš V pusės – Malūnų g. N amas Malūnų g. 3 yra Vilniaus senamiesčio 72 kvartale, buvusioje 515 posesijoje. Šios teritorijos užstatymas pažymėtas XVIII a. I pusės Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane. Tačiau po 1794 m. sukilimo vienuolyno pastatai sudegė arba buvo sugriauti, todėl 1795 m. pradėti statyti nauji, kurie užbaigti 1808 m. (pastatas gerai matomas 1808 m. K. Grunerto Vilniaus senamiesčio plane). [...] [p. 424-425].

ENIn 2007 an evaluation was conducted in the two-room basement belonging to flat 4 at Malūnų St. 3. There were plans to clean out the existing basement and lower the floor. The excavation goal was to evaluate the chronology and thickness of the surviving cultural layer. 2 test pits (a total area of 3.3 m²) were excavated. It was established that a cultural layer of up to 2 m had formed at the test pit sites. 9–10 horizons were recorded. The cultural layer horizons were almost identical in both test pits. Wet alluvial sand, earth, and peat horizons, which had formed during flooding by the Vilnia, predominated. The cultural layer was marked by a fairly abundant concentration of finds. In all 79 finds were discovered, mostly structural and household ceramic sherds. Fairly well preserved organic material was recorded in the damp alluvial and peat layers at the excavation sites. Fragments of leather artefacts and animal bones were found. On the basis of the finds, the cultural layer dates from the turn of the 16th century to the mid-17th century. At the same time, the foundation under the NW wall of flat 4 of the house at Malūnų St. 3 was waterproofed. To this end, an exploratory trench 12.4 x 1.15 m and 1.75–1.8 m deep was excavated. 23 cultural layer horizons were recorded and sterile soil was not reached. The cultural layer is marked by a sparse concentration of archaeological artefacts. In all 70 finds were collected, the majority of which consisted of household ceramic sherds. 2 stone paving fragments were recorded. The cultural layer dates to the 18th–20th centuries based on the finds.