LTArcheologiniai darbai Vilniaus senamiestyje, Pylimo g. 52 esančiame sklype buvo susiję su inžinerinių tinklų įrengimu ir rekonstravimu bei pastato pamatų tvarkymu. Sklypas yra dar palyginti menkai archeologų tyrinėtame Vilniaus senamiesčio 53-ajame kvartale. Istoriniai duomenys apie jį yra gana skurdūs ir vėlyvi. Ankstyviausias šiame sklype žinomas architektūrinis objektas yra jį iš V–PV pusės ribojusi XVI a. pirmajame ketvirtyje statytos Vilniaus gynybinės sienos atkarpa. Ankstesnių archeologinių tyrinėjimų metu (vadovas S. Sarcevičius, žr. ATL 1998 ir 1999 metais, V., 2000, p. 462–463) nustatyta, kad visiškai greta tyrinėjamo sklypo gyventa jau XIV a. pabaigoje – XV a. 2007 m. atliktų archeologinių tyrinėjimų metu ištirtas apie 100 m2 bendras plotas (1 pav.). Surinkta naujų duomenų apie šios Vilniaus vietos raidą. Įdomus šios vietovės paleoreljefas. Sklypo PR dalyje būta gana sausos kalvelės. Čia kultūrinis sluoksnis yra apie 60 cm storio. Šios kalvelės šlaitai palaipsniui žemėjo PV–V–ŠV kryptimis – link dabartinės Pylimo g. vietoje buvusio upelio vagos (čia kultūrinis sluoksnis buvo 3 m ir storesnis) ir pastato Pylimo g. 52 vidinio kiemo Š dalies (kultūrinis sluoksnis 1,3–2 m ir storesnis). Teritorijos, kurioje dabar yra pastato vidinio kiemo Š dalis, terenas taip pat palaipsniui žemėjo upelio vagos link, smėlio įžemis šaltiniuotas. S klypas apgyvendintas XIV a. pabaigoje ar XV a. Šio laikotarpio būstų liekanų tiksliau identifikuoti nepavyko – įžemyje arba iškasų sienelėse fiksuoti aiškesnės sistemos nesudarantys sunykusios medienos pėdsakai. Apatiniuose, ankstyviausiuose kultūrinio sluoksnio horizontuose aptikta nedaug XV a. datuotinų archeologinių radinių – buitinės keramikos fragmentų. [...] [p. 399-400].
ENThe excavation on the plot at Pylimo St. 52 provided new information about the paleorelief and history of this part of old town. It was established that people were already living here in the 15th century. The city’s defensive wall, the remains of which are under the street façade of the building at Pylimo St. 52, divided the excavated site from the first quarter of the 16th century until the 19th century. Cultural layer horizons created during the construction, reconstruction, and demolition of the wall were recorded on the exterior side of the site of the wall. A brick building nestled against the interior side of the defensive wall is known from historical plans and was built during the second half to end of the 16th century. The remains of this building were discovered. In the first quarter of the 17th century the plot located inside the defensive wall was acquired by the Carmelite monastery. New brick buildings were erected. The plot contained a wooden water main branch, which ran parallel to the defensive wall. The existing building was erected in the late 19th century. Few finds were discovered during the excavation.