Poetinio vaizdo sąsajos su architektūra ir daile J. Vaičiūnaitės ir L. Gutausko lyrikoje

LTDisertacijoje pasitelkus iškalbingą J. Vaičiūnaitės ir L. Gutausko poeziją analizuojami dailės, architektūros ir poezijos menų sąveikos ir mainai. Lyginimo pagrindu pasirinktas poetinis vaizdas, susijęs su ikoniškai perteikiama tikrove, archetipiniais patirties modeliais, atsiskleidžiantis per retorines figūras. Unikalus Vaičiūnaitės architektūros suvokimas ryškėja iš būdingų architektūros traktuotės bruožų – istoriškumo, poetinių manipuliacijų laiku, estetizavimo, poetizavimo. Gutausko kūryboje žymus introceptyvus architektūros patyrimas, orientuotas vidujybei išsakyti, svarbi sinestetinė ritmo pagava. Per architektūros elementus aprašyta autorių topologija, pasaulėvaizdis. Vizualių menų įtaka reiškiasi poezijos perimtomis pastovių vaizdo tipų (peizažo, portreto, paveikslo), kompozicinių montavimo, fokusavimo schemų, perspektyvos galimybėmis, vaizdo planų kaita, panoramiškumu, rėminimu. Vaičiūnaitės poezijoje dažna aprašymo strategija, paveikslo kaip rėmų ribojamos būties kontempliavimas, Gutausko – rėmus peržengiantis kūriniškumas, kūrinio absorbavimas, priartinimas prie savos vaizdijmo sistemos. Aptariami esminiai poetų kūrybos bruožai: Vaičiūnaitės – romantiškumas, impresionistiškumas, barokiško, klasicistinio meno kontaminacijos, moderno stilistikos mėginimai; Gutausko – romantizmo, imažizmo, siurrealizmo, realizmo sampynos, estetizmas, dekoratyvumas. Kitų menininkų kūrinių temos, motyvai, aliuzijos pristatomi kaip inspiruojantys poetinę refleksiją „ruošiniai“, ypatingas dėmesys kreipiamas į estetinę kūriniškumo „įskaitymo“ gebą.

ENBy utilizing articulate poetry of J. Vaiciunaite and L. Gutauskas, the dissertation analyzes interaction and exchanges between painting, architecture, and poetry arts. The basis of comparison is constituted by a poetic view, related to reality represented iconically, archetypical models of experience; it is expressed through rhetorical figures. Vaiciunaites’ unique understanding of architecture becomes apparent from typical features of interpreting architecture – historicity, poetic manipulation of time, aesthetic, poetic disposition. In Gutauskas’ creations, introspective experience of architecture is clearly pronounced, it orients towards retaining internal idiosyncrasy. By using architectural elements, the author describes topology, worldview of writers. The influence of visual arts is expressed in constant types of images adopted by poetry (landscape, portrait, painting), their compositional installation, focus schemes, possibilities of a perspective, change of views, panoramic views, framing. Vaiciunaite’s poetry often employs description strategy, contemplates paintings as existence captured by a frame, Gutauskas’ as creativity which transcends the boundaries of frames, absorbs a piece of art, brings it closer to own system of representation. The author discusses key features of poets’ writings: Vaiciunaite’s contaminations of romanticist, impressionist, baroque, classical art, experiments with modern styles; Gutauskas’ intermixing of romanticism, imaginism, surrealism, realism, aesthetic, decorative disposition.