Pastato Kurpių g. 22 kiemas

LTK vartalas 22 yra Kauno senamiesčio PR dalyje, ribojamas Kurpių, Birštono, Karaliaus Mindaugo ir Palangos gatvių. Tyrinėtas sklypas Kurpių g. 26 yra 22 kvartalo Š dalyje. Jo plotis – 13 m, ilgis – 40 m, plotas – 520 m2, kiemo plotas – 108 m2. Sklypo P galas ir V šonas užstatytas mūriniais, sprendžiant pagal mūrą, datuojamais anksčiausiai XIX a. antrąja puse pastatais. Tačiau po sklypo V pusėje stovinčiais kelių statybos etapų mūriniais pastatais yra išlikęs cilindriniais skliautais perdengtas nedidelis rūsys, kurį galima datuoti bent jau XVII a. pirmąja puse, o gal ir ankstyvesniu laikotarpiu. Ankstyvesni kvartalo archeologiniai tyrinėjimai yra susiję tik su rekonstruojamų dujotiekio trasų archeologine žvalgyba 2002 m. Todėl žinios apie kvartale susiklosčiusio kultūrinių sluoksnių klodo stratigrafiją ir chronologiją yra epizodiškos. Ne ką išsamesnės yra ir istorinės žinios, dažniausia besiekiančios tik XVIII a. pabaigą – XIX a. Pagal turimas XVIII–XIX a. Kauno planų kopijas, tiek prie Kurpių gatvės, kuri buvo svarbi miesto magistralė, ėjusi iš Rotušės aikštės į Vilniaus kelią, kvartalo gilumoje stovėjo tik mediniai pastatai, o didesniąją kvartalo dalį užėmė daržai. Todėl sklypo kiemo P dalies archeologiniai tyrinėjimai suteikė naujų žinių apie šioje senamiesčio dalyje esantį kultūrinį sluoksnį ir jo formavimosi laikotarpį. Tačiau reikia pastebėti, kad įvairiu laiku tiesiant inžinerines komunikacijas ir atliekant sklype stovinčių pastatų remontą, didesnioji tyrinėtame plote buvusio kultūrinio sluoksnio dalis yra sunaikinta. Iš ištirto 42 m2 ploto kiemo P dalyje kultūriniai sluoksniai išliko tik kiemo ŠR kampe, 13,5 m2 plote. Čia kultūrinio sluoksnio storis yra 1,8–1,9 m. Archeologiniu požiūriu vertinga tik apatinė 1–1,1 m storio jo dalis. [...] [p. 336].

ENIn 2007, a 42 m2 area was excavated in the courtyard of the plot at Kurpių St. 26 but a cultural layer survived in only 13.5 m2. A 15th– 20th-century cultural layer of up to 1.8 m thick was recorded in the plot’s courtyard. A cultural layer, which was up to 1.6 m thick, formed in the N part of the plot but its upper part was destroyed in erecting the current brick buildings. Wooden buildings, which burned down in a fire, stood at the site at the turn of the 16th century. 15th–17th-century finds, the bulk of which consisted of household pottery sherds, were collected.