Alytaus senamiestis

LTLAD 2007 m. vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir žvalgymą spėjamoje Alytaus senamiesčio teritorijoje. Užsitęsus tyrimų darbams, jie buvo pratęsti ir 2008 m. Nors Alytus yra vienas seniausių Lietuvos miestų, jo kultūrinio sluoksnio ribos iki šiol nebuvo nustatytos, o pats senamiesčio kultūrinis sluoksnis nesaugomas. Alytus pirmą kartą paminėtas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras (XIII–XIV a. pilis stovėjo Alytaus piliakalnyje), o LDK dokumentuose – 1387 m. nurodomas jau kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio Nemuno dešiniajame krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vėliau imta vadinti pirmuoju Alytumi. Nuo XV a. pabaigos kairiajame Nemuno krante augusi gyvenvietė vadinta antruoju Alytumi. 1466 m. paminėtas Alytaus valsčius. Apie 1520 m. Alytuje pastatyta Šv. Liudviko bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. 1586 m. Alytuje pastatyta cerkvė. 1795 m. pirmasis Alytus atiteko Rusijos imperijai, o antrasis – Prūsijos karalystei (vėliau, 1815–1915 m. – Lenkijos karalystei). 1915 m. abu miestai sujungti. Pradėjus tyrimus pastebėta, kad palei A. Juozapavičiaus – pagrindinės Pirmojo Alytaus gatvės – Š pakraštį baigiamas pakloti elektros kabelis. Dėl to pirmiausia vykdyti tyrimai dar neužverstoje tranšėjoje, jos V gale. Po to žvalgyta daugiau kaip 300 m ilgio ir apie 0,5 m pločio tranšėjos vieta nuo parduotuvės „Iki“ iki A. Juozapavičiaus gatvės sankryžos su Pavasario gatve bei jos atšakos šia gatve (per 40 m ilgio) ir Merkinės gatvės (daugiau kaip 120 m). [...] [p. 312].

ENThe LAD in 2007 conducted a field evaluation and survey in a suspected area of Alytus old town. Although Alytus is one Lithuania’s oldest cities (It has been mentioned since 1377 and Magdeburg rights were granted in 1581), the boundaries of its cultural layer have so far not been established and the old town’s cultural layer is not being protected. The Alytus settlement on the right bank of the Nemunas was later called the First Alytus and the settlement that appeared on the left bank of the Nemunas since the late 15th century, the Second Alytus. A field survey was conducted in a still unobstructed, electric cable trench segment that is over 300 m long and runs from the Iki shop to the intersection of A. Juozapavičiaus and Pavasario streets. An intense cultural layer, which was over 50 cm thick and contained sherds of pottery as well as of glazed and unglazed stove tiles and striker flints, was recorded there. In order to ascertain the boundaries of the occurrence of the Alytus old town cultural layer, 12 test pits were excavated at various sites in the First Alytus. They contained a 10–52 cm thick cultural layer with pottery, a knife, a bone handle, sherds of green glazed stove tiles, an 1875 German 2 pfennig coin, a 1912 Russian Imperial 2 kopek coin, building foundations, and the remains of Red Army soldiers (test pit 10).