Turizmo paslaugų teikimo sutartis Lietuvoje ir kylantys ginčai dėl netinkamo jos vykdymo: keletas teisinių aspektų
LTTurizmo paslaugų teikimo sutartis – svarbus teisinių santykių teisinis pagrindas tarp turizmo paslaugų vartotojo ir paslaugų teikėjo. Turizmo paslaugų teikimo sutarties teisinis reglamentavimas nuo 2001 m., kai įsigaliojo naujasis LR Civilinis kodeksas buvo painus, sunku buvo suvokti, kokios paslaugos sudaro turistinės kelionės turinį ir turizmo paslaugų teikimo sutarties dalyką. 2004 m. atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos Direktyvą 1990 m. dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 90/314/EEB buvo patikslintos sąvokos, o tuo pačiu ir turizmo paslaugų teikimo sutarties dalykas. Tačiau iškyla klausimas, ar šiandien nekyla klausimų ir abejonių dėl šio teisinio santykio reglamentavimo? Kokie yra pagrindiniai turizmo paslaugų teikimo sutarties teisiniai aspektai? Kaip dažnai ir kodėl kyla ginčai dėl netinkamo šių sutarčių vykdymo? Kaip juos reikėtų spręsti? Tai aktualūs klausimai ne tik paslaugų vartotojams, kurie dažniausiai nėra susipažinę su šių klausimų pagrindiniais teisiniais aspektais, bet ir paslaugų teikėjams – ypač dėl kylančių ginčų ir jų sprendimo. Svarbiausia, kiek įmanoma sengtis priartėti prie taikių ir abiems šalims priimtinų sprendimų spredžiant kylančius klausimus dėl sutarties vykdymo, o ypač dėl netinkamo jos vykdymo. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius šių klausimų aspektus.
