Vilniaus Pilies kalno PV šlaito 2005 m. archeologiniai geologiniai žvalgymai

LTVilniaus Aukštutinės pilies kalno PV šlaito žemutinė dalis nukasta statant Valdovų rūmų R korpuso Š dalį bei tvirtinta įrengiant kalno atraminę sieną. Manoma, kad ties Valdovų rūmų ŠR kampu, arčiausiai Pilies kalno buvo bokštelis, iš kurio medinė galerija vedusi į Aukštutinę pilį (A. Tautavičius, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai. Istorija ir tyrimai, Baltų archeologija, 1996, nr. 1 (8), p. 8). Taip pat spėta, kad PV šlaite esančio gūbrio susidarymui įtakos galėjo turėti kokia nors konstrukcija ar statinys, susijęs su pakilimo į pilį taku. 2005 m. balandžio–gegužės mėnesiais buvo atliekami Pilies kalno PV šlaito archeologiniai geologiniai žvalgymai. Žvalgymų tikslas – patikrinti, ar yra kokių nors spėjamosios galerijos, kelio ar kitų statinių požymių, taip pat nustatyti kultūrinio sluoksnio storį ir geologinę grunto sandarą (geologinius sluoksnius tyrė vyresnysis inžinierius geologas A. Pečkaitis). Pilies kalno PV šlaite statmenai šlaitui gręžtos trys gręžinių eiles. Viena jų pažymėta beveik per gūbrio centrą, kitos nutolusios viena nuo kitos kas 4 m į ŠV pusę. Gręžta rankiniu būdu 11 cm skersmens grąžtu. Gręžti 36 gręžiniai. Atstumai tarp gręžinių 1–32 – 4 m, o 33–36 dėl itin stataus šlaito – 3 m. Bendras žvalgytos teritorijos plotas buvo apie 292 m2. Beveik visų gręžinių paviršiuje aptiktas 30–50 cm storio pilkos žemės sluoksnis. Jame pasitaikydavo smulkių plytų gabaliukų, vienas kitas stiklo trupinys. Po šiuo sluoksniu dažniausiai aptinkamas archeologinis įžemis – smėlio ar priesmėlio sluoksniai. Giliau esantys (iki 1,5–2 m gylio) technogeninės ir gravitacinės kilmės deliuviniai sluoksniai su organikos (medžio šaknų) priemaišomis. Archeologiškai informatyvesni buvo tik aštuoni gręžiniai. [...] [p. 218].

ENThe lower part of the SW slope of Upper Castle hill in Vilnius was dug up in erecting the N part of the E building of the Royal palace and reinforced through the construction of a retaining wall. It is thought that a tower existed at the Royal palace’s NE corner, which was closest to Castle hill. Some other sort of wooden gallery could have led from the tower to the Upper castle. It is speculated that some construction or structure connected with an ascending path could have influenced the creation of the ridge located on the SW slope. The SW slope of Castle hill was surveyed by drilling 36 geological boreholes. Only 8 boreholes, which were concentrated at the ridge peak on the SW slope, yielded archaeologically valuable information. At a depth of around 1.1 m in one of the boreholes, a layer of charred wood particles was found, layers of sand or clay loam, which contained roof tile sherds and brick rubble, were found at a similar depth in the others. The total depth of the cultural layer was about 50–150 cm. During the survey no traces of a path or structures, which were connected with the suspected ascending path to the Upper castle, were observed on the SW slope of Castle hill.