Reduction for historians of science

LTPraeities tyrimuose bendrieji redukcijos modeliai dažniausiai yra vertinami neigiamai. Nuo pat tokių reduktyvistinių strategijų, kaip dedukcinis nomologinis (DN) priežastinio paaiškinimo modelis arba Nagelio-Schaffnerio redukcija, taikymo istoriografijoje pradžios sulaukta nemažai kritikos. Šiandien reduktyvizmu kaip istoriografijos metodu nelabai domimasi. Tačiau ši kritika apsiriboja tik sinchroniniais teorijų struktūros aspektais. Tai, kokia yra redukcijos reikšmė mokslo raidos rekonstravimui, beveik netyrinėta. Šiame straipsnyje siekiu ištirti, kaip mokslo raidos rekonstrukcijoje taikoma tarpteorinių ryšių analizė. Aš pademonstruoju, kad medievistės Anneliese Maier istoriografija yra geras tokios redukcijos pavyzdys. Jos istoriniam tyrimui negalioja tokia pati kritika, kokia išreiškiama sinchroninei reduktyviai analizei istoriografijoje. Raktažodžiai: diachroninė redukcija, mokslo istorija, racionali rekonstrukcija, Anneliese Maier, Nicolo Oresme.

ENThe reductive strategies, such as the deductive-nomological (DN) model of explanation, or the Nagel–Schaffner reduction, have been perceived negatively ever since their first applications in historical inquiry. However, the role of the analysis of inter-theory relations, such as the preservation of success and retrospective rationality, has hardly ever received much attention from historians of science. In this paper, I am exploring the applicability of the analysis of inter-theory relations for the rational reconstruction of the development of science. I demonstrate that the historiography of Anneliese Maier is a good example of a few reductive strategies at play in historical inquiry that do not submit to the same criticism that the synchronic reductive analysis of theories is submitted to. Keywords: diachronic reduction, history of science, rational reconstruction, Anneliese Maier, Nicolo Oresme.