Išugdytos jėgos poveikis vežimėlių krepšinio žaidėjų specialiesiems fiziniams gebėjimams
LTTyrimo tikslas: nustatyti ir įvertinti jėgos ugdymo programos poveikį vežimėlių krepšinio žaidėjų specialiesiems fiziniams gebėjimams. Tiriamieji dalyvavo Paraplegikų asociacijos Landšafto terapijos ir rekreacijos centre, Monciškėse, 2011 matais, dviejų savaičių trukmės įprastinės programos stovykloje ir dviejų savaičių trukmės jėgos ugdymo programos stovykloje. Specialiųjų fizinių gebėjimų testais buvo ištirti 18 vežimėlių krepšinio žaidėjų. Pagal pažeidimo laipsnį vežimėlių krepšinio žaidėjai, remiantis Tarptautine Vežimėlių Krepšinio Klasifikacine Sistema, buvo suskirstyti į tris grupes: Iąjai grupei priskirti 1-1,5 balų (Th1-Th7) - 6 žaidėjų, turintys sunkiausią negalią; II-ąjai grupei priskirti 2-3 balų (Th8-L2) žaidėjai - 6; III-ąjai grupei priskirti 3,5-4,5 balų (L3-S2, amputantai) žaidėjai – 6, turintys lengvesnes negalias. Tiriamųjų amžius nuo 18 iki 45 metų. Tyrimo metu vežimėlių krepšinio žaidėjų greitumui įvertinti buvo naudojami: 20 m. sprinto, 15 m startinio įsibėgėjimo testas ir važiavimo 15 m „iš eigos“ testas Tiriamųjų vikrumui įvertinti buvo naudojami važiavimo “aštuoniuke” ir kamuolio varymo “aštuoniuke” testai. Aerobinei ir anaerobinei ištvermei įvertinti buvo naudojami: 30 s važiavimo testas ir Kuperio testas. Kamuolio metimų į krepšį ir kamuolio perdavimo tikslumui įvertinti: metimų į krepšį iš vidutinių nuotolių ir metimų į krepšį iš vidutinių ir artimų nuotolių testai, bei kamuolio perdavimų testas. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje dinamometro pagalba buvo išmatuota kiekvieno tiriamojo plaštakos sugriebimo rodikliai (kaire/dešine rankomis) bei štangos stūmimo gulint (nuo krūtinės) rodikliai (kg.). Jėgos ugdymo programa teigiamai įtakojo skirtingo pažeidimo vežimėlių krepšinio žaidėjų jėgos ugdymo programos rodiklių kaitą.Greitumo ir vikrumo fizinių ypatybių ugdymo rodikliams jėgos programa esminės įtakos neturėjo. Vežimėlių krepšinio žaidėjų rezultatai priklausomai nuo klasės buvo panašūs, išsiskyrė tik 1-1,5 balų žaidėjų rodikliai, kurie ženkliai pagerėjo. Aerobinės ir anaerobinės ištvermės fizinių ypatybių ugdymo rodikliams jėgos programa esminės įtakos neturėjo. Skirtingo pažeidimo vežimėlių krepšinio žaidėjų rodikliai taikant jėgos ugdymo programą nesiskyrė. Jėgos ugdymo programa nevienareikšmiškai įtakojo skirtingo pažeidimo vežimėlių krepšinio žaidėjų kamuolio metimo į krepšį ir perdavimo tikslumo rodiklių kaitą: taikant jėgos ugdymo programą ženkliai pagerėjo 1-1,5 balų grupės žaidėjų metimų iš artimų (5 padėčių) ir važiuojant iš vidutinių ir artimų nuotolių rodikliai, metimų iš vidutinių (7 padėčių) nuotolių rodikliai buvo geresni 1-1,5 balų grupės žaidėjų, o 3,5-4,5 balų grupės žaidėjų rodikliai sumažėjo, kamuolio perdavimo tikslumo rodikliai buvo geresni 1-1,5 ir 2-3 balų grupių žaidėjų. Raktiniai žodžiai: vežimėlių krepšinis, specialieji fiziniai gebėjimai, jėgos ugdymo programa.
ENVolunteers participated in two-week ordinary program camp and two week strength training program camp, both held at Paraplegic Association Landscape Therapy and Recreation Centre in Monciskes in 2009. Special physical abilities tests were performed on 54 wheelchair basketball players. Based on International Wheelchair Basketball Classification System, wheelchair basketball players were divided into three groups according to degree of disability. Players with the highest degree of disability (15 individuals) were assigned to 1st group (1-1,5 points); followed by 21 players assigned to 2nd group (2-3 points); 3rd group consisted of 18 players with the mildest degree of disability (3,5-4,5 points). The age of participants ranges 18-45 years. In the time of research wheelchair basketball players’ velocity was measured by: 20 metres sprint, 15 metres run-up test, 15 metres acceleration test. Participants’ agility was measured by “figure-of-eight” wheeling and “figure-of-eight” dribbling tests. Aerobic an anaerobic endurance was measured by: 30 seconds wheeling test and Cooper test. Aim-to-shoot and ball-passing accuracy were measured by: mid-range and mid-range/close-distance shooting tests and ballpassing test. In the beginning and the end of research, hand-grip-strength results (left/right hand) with a use of dynamometer and bench-pressing results (kg) were measured for all participants.The strength training program had a positive effect on results shown by wheelchair basketball players’ with various degree of disability according to the study. The strength training program did not had a substantial impact on such physical abilities as velocity and agility. Wheelchair basketball players’ results depending on the group were similar, excluding the results of 1-1,5 points players which improved significantly. The strength training program did not had a substantial impact on such physical abilities as aerobic and anaerobic endurance. Accordingly, the results among the wheelchair basketball players with a different degree of disability did not differentiated from one another while employing the strength training program. While measuring players aim-to-shoot and ball-passing accuracy, it showed that strength training program had a various influence on wheelchair basketball players distinctively from their degree of disability: employing strength training program, group of 1-1,5 points players’ results of close-distance shooting (5 positions) and also mid-range and close-distance shooting while in motion improved significantly, the players results of mid-range shooting (7 positions) were better in the group of 1- 1,5 points, while the results from 3,5-4,5 points group had dropped, the results of ball-passing accuracy were better in 1-1,5 points group and 2-3 points group respectively. Keywords: wheelchair basketball, special physical abilities, strength training programme.
