Moterų sporto ištakos Lietuvoje

Link to:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Moterų sporto ištakos Lietuvoje
In the Journal:
Summary / Abstract:

LTPo Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo sudėtinga tiek politinė, tiek ekonominė situacija. Lietuvoje nebuvo nei sporto statinių, nei sporto priemonių, nei lėšų sportui. Be to, Lietuvos gyventojų požiūris į sportą, bei į moteris, kurios aktyviai reiškiasi visuomeniniame gyvenime buvo negatyvus. Tačiau dėka emigrantų, grįžusių iš Rusijos, JAV ir kitų šalių sporto idėjos plito Lietuvoje. Ne tik vyrai, bet ir moterys aktyviai įsijungė į sporto propagavimą Lietuvoje. Tikslas- išanalizuoti moterų sporto ištakas Lietuvoje. Metodai. Mokslinės literatūros, dokumentų, šaltinių studija ir analizė, aprašomasis ir kritinis analitinis metodai. Rezultatų aptarimas. 1919 m. įsteigta Lietuvos sporto sąjunga, kurios steigėjų tarpe minima Janavičiūtė-Kripienė. Netrukus į minėtą organizaciją įstojo ir E. Kubiliūnaitė, A. Karnauskaitė- Ingelevičienė, Vaitelytė-Mačiuikienė, Savickaitė-Reklaitienė, Rimkaitė, Mažonytė, Bulotaitė ir Gaižutytė. 1922 m. Lietuvos sporto lygos statutą pasirašiusių asmenų tarpe minimos E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir A. Ingelevičienė. Atskiroms sporto šakoms tvarkyti įsteigti komitetai. Moterų komiteto pirmininkė- E. Garbačiauskienė, narės A. Bulotaitė ir Vaitelytė- Mačiuikienė. Moterys dalyvavo sporto laikraščių ir žurnalų leidyboje. E. Kubiliūnaitės- Garbačiauskienės iniciatyva 1920 m. susiorganizavusios LFLS merginos sportininkės pradėjo praktikuoti krepšinį. 1921 m. moterys pirmą kartą dalyvavo lengvosios atletikos rungtynėse t.y. Kauno įgulos pirmenybėse Lengvojoje atletikoje (Ką žada 1922 m. lengvosios atletikos sezonas, 1922, 6, 2).1923 m. įkurtas Moterų sporto mėgėjų ratelis. 1923 m. buvo surengta pirmoji moterų sporto šventė, kurioje dalyvavo 20 merginų, o programą sudarė gimnastika, lengvoji atletika ir krepšinio varžybos. 1923 m. Lietuvos Dviratininkų sąjunga surengė šaudymo varžybas, kuriose dalyvavo 18 moterų. XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje įsikūrė daugiau sporto klubų, kurie turėjo ir moterų komandas. Moterys susižavėjo daugeliu kitų sporto šakų. Išvados. Po Pirmojo pasaulinio karo moterys ne tik organizavo sporto periodikos leidybą bei dalyvavo sporto organizacijų kūrime, bet ir pačios įsitraukė į sportinę veiklą. Moterys pirmosios pradėjo populiarinti krepšinį Lietuvoje bei propagavo kitas sporto šakas. 1922 m. įsteigtas Moterų komitetas, kuris rūpinosi moterų sporto reikalais. Jo iniciatyva daugėjo sportuojančių moterų, keitėsi visuomenės požiūris į sportuojančią moterį. Raktažodžiai: moterys, sporto ištakos, moterų sporto komitetas.

ENThe political and economic situation was complicated in Lithuania after World War I. In Lithuanian there were no sport buildings, sport means or money for sport. Moreover, the attitude of the population of Lithuania towards sport and active women in social life was negative. However, the ideas of sport spread in Lithuania thanks to the emigrants having come back from Russia, the USA and other countries. Both men and women joined the propagation of sport in Lithuania actively. Purpose: to analyze the fountainhead of women’s sport in Lithuania. Methods: study and analysis of scientific literature, documents and sources; descriptive and critical analytical methods. Discussion of results. The Lithuanian Union of Sport was established in 1919 and Janavičiūtė-Kripienė is mentioned among its establishers. E. Kubiliūnaitė, A.Karnauskaitė- Ingelevičienė, Vaitelytė-Mačiuikienė, Savickaitė-Reklaitienė, Rimkaitė, Mažonytė, Bulotaitė and Gaižutytė joined the above-mentioned organization soon. In 1922 E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė and A. Ingelevičienė are mentioned among the persons having signed the Lithuanian Sport League Statute. Committees were established for the management of separate kinds of sport. E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė was chairwoman of the committee and A.Bulotaitė and Vaitelytė- Mačiuikienė were its members. Women participated in the publication of sport newspapers and magazines. On the initiative of E. Kubiliūnaitė- Garbačiauskienė, the sportswomen of LFLS established in 1920 started practising basketball. In 1921 women took part in the track-and-field athletics, i.e., in the championship of Kaunas post for the first time (What does the season of trackand- field athletics 1922 promise, 1922, 6, 2).The circle of women-sport amateurs was established in 1923. The first sport festival for women was organized in 1923 and 20 women took part in it; the programme consisted of gymnastics, track-and-field athletics and basketball competitions. In 1923 the Lithuanian Union of Cyclists organized the shooting competition and 18 women participated in it. At the end of the 3rd decade of the XX century there were more sport clubs which also had teams of women. Women were fascinated by lots of other kinds of sport: table tennis, shooting, figure skating, volleyball, swimming, cycling. Conclusions: Women organized the publication of sport periodic, participated in the development of sport organizations, and got involved in sport activities after World War I. Women were the first ones who started popularizing basketball in Lithuania and propagated other kinds of sport. The Committee of Women was established in 1922 and it took care of the affairs of women’s sport. On its initiative, there were more sporty women and the attitude of the society to a sporty woman changed. Keywords: women, fountainhead of sport, Committee of Women’s Sport.

ISSN:
2538-7944
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/111981
Updated:
2024-12-09 15:28:46
Metrics:
Views: 42    Downloads: 2
Export: