Kalnelio antrojo piliakalnio papėdės gyvenvietė ir kaimavietė

LTKalnelio archeologiniais paminklais tyrinėtojai susidomėjo jau XIX a. antroje pusėje. Šioje vietoje lokalizuojama Eiliuotoje Livonijos kronikoje 1289–1290 m. minima paskutinė žiemgalių pilis Sidabrė. Vietovė minima 1426 m. Livonijos ir LDK sienų sutartyje. Paminklai buvo nuolat žvalgomi ir aprašomi per visą XX a. Archeologiniai Kalnelio archeologinių paminklų tyrinėjimai (A582K2P) vyko 3 sezonus: 1990 (LII, vadovas A. Merkevičius) ir 2003–2004 m. (JIKM, vadovas E. Vasiliauskas) (ATL 1990 ir 1991 metais, V., 1992, p. 51–55; ATL 2003 metais, V., 2005, p. 57–59; ATL 2004 metais, V., 2006, p. 54–56). Buvo tyrinėjami ant pirmojo piliakalnio buvusios XVI–XVIII a. dvarvietės likučiai, antrojo piliakalnio griovys ir papėdės gyvenvietė, XVI–XVIII a. kaimavietė, Užupių V–VIII a. kapinynas. Nustatyta tiksli šių paminklų chronologija: V–XIII ir XVI–XVIII a. 2007 m. patikslintos pirmojo piliakalnio papėdės gyvenvietės ir kai- mavietės saugomos teritorijos ribos. 2005–2006 m. daržuose surinkta atsitiktinės žiestos XVII a. kaimiškos keramikos. 2007 m. liepos–lapkričio mėnesiais buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai (ŠAM) Kalnelio antrojo piliakalnio papėdės gyvenvietės ir XVI–XVIII a. kaimavietės P dalyje, žvalgymai – R dalyje. Iš viso 2007 m. buvo ištirtas 240 m plotas2, o per 3 sezonus – 440,7 m2 plotas (tai sudaro 1,47 % visos papėdės gyvenvietės teritorijos). Archeologiniai tyrinėjimai vyko nugriauto pastato (statyto XIX a. pabaigoje) ir statomo naujo vietoje (Ramybės g. 3). Čia iškastos 4 perkasos 6–9 (numeracija tęstinė nuo 1990 ir 2004 m.) ir ištirtas bendras 231 m2 plotas, PR dalyje iškastas 3x3 m dydžio šurfas 36 (numeracija tęstinė nuo 2004 m.). [...] [p. 113].

EN2007 an excavation ŠAM was conducted in the S part of the settlement at the foot of the Kalnelis second hill fort site and of the 16th–18th-century village site while a field survey was conducted in the E part. In all an area of 240 m2 was excavated in 2007. Many artefacts and pottery were collected. A large number of objects were discovered: 2 fireplaces, a furnace, 2 buildings, a pile of stones, 10 pits, and 5 postholes. The investigated area was dated in 4 horizons. The first was dated to the Old Iron Age (2nd–3rd centuries) on the basis of a fragment of a bronze band bracelet with a semi-circular cross-section, hand built pottery with stroked, rough, and smooth surfaces, and C14 dating while the second was dated to the Middle Iron Age (5th–10th centuries) on the basis of the hand built pottery with rough and smooth surfaces and C14 dating. The third was dated to the Late Iron Age (11th–13th centuries) on the basis of the early thrown pottery, penannular and rectangular brooches, belt buckles, cruciform pin fragments, crotals, rectangular pendants, iron knives, a horseshoe with caulkins, etc. The pottery (and its decoration) is similar to that collected during previous investigations (in 1990, 2003, and 2004). The fourth horizon was dated to the 16th–19th centuries on the basis of the thrown pottery with country and oxidation glazes, ‘pot-shaped’ stove tile (Topfkachel) sherds, coins, bronze heart-shaped and annular brooches, closed rings, etc. The third and fourth horizons (areas 7–9) are separated by a third gravelly layer without any finds. The field evaluation conducted in 2007 further confirms that Sidabrė, a Semigallian castle mentioned in 1289–1290, stood here.