Gintarų piliakalnio-dvarvietės papėdės gyvenvietė

LTGintarų piliakalnis–dvarvietė (Kretingos r.) (A445P), vadinama Vyšnių kalnu, yra 1,4 km į ŠR nuo Kartenos Švč. mergelės marijos ėmimo į dangų bažnyčios, 1,2 km į Š nuo Šiaulių–Palangos kelio ir 850 m į R nuo minijos kairiojo kranto. Tai svarbus Kartenos praeities pažinimo šaltinis. Šioje kalvoje I tūkst. pr. Kr. pabaigoje. – I tūkst. po Kr. buvo įrengtas piliakalnis, o XVI–XVII a. viduryje stovėjo Senosios Kartenos dvaras. Gintarais vietovė pavadinta 1927 m., išparceliavus Kartenos (Sendvario) dvarą. Piliakalnį–dvarvietę kaip kultūros vertybę 19 7 m. išaiškino, o 1977 ir 1987 m. tyrinėjo Ignas jablonskis, kuris čia ištyrė 75 m2 plotą, padarė pylimų pjūvius (žr. ATL 1986 ir 1987 metais, V., 1988, p. 184–185). Vyšnių kalnas stūkso pažintiniam turizmui ir kultūriniam lankymui geografiškai patogioje vietoje, netoli Šiaulių–Palangos plento ir Kartenos miestelio, prie vandens turistų pamėgtos minijos. Nuo kalvos atsiveria minijos slėnio ir jame stūksančio Kartenos miestelio panorama, matosi priešingame aukštumos gale esantis martynaičių piliakalnis. Gintarų piliakalnis–dvarvietė patenka į Salantų regioninio parko teritoriją. Parko direkcijos iniciatyva 2001 m. vietovė sutvarkyta: pastatytas anotacinis ženklas, teritorijos riboženkliai ir informacinis stendas su vietovės istorine apžvalga, o aukščiausioje Vyšnių kalno vietoje suformuota apžvalgos aikštelė. 200 m. UAB „Rekreacinė statyba“ parengė Salantų regioninio parko autoturizmo trasos detalųjį planą, pagal kurį Gintarų dvarvietės papėdėje suprojektavo atokvėpio vietą su lauko baldais ir automobilių stovėjimo aikštele. [...] [p. 74-75].

EN98 m2 was excavated at the W foot of the Gintarai hill fort–manor site (Kretinga district) in 2007. A 47–75 cm thick cultural layer, which consists of 2 chronologically different horizons, was discovered in it. The lower 182 cm thick horizon, which contains hand built pottery, is ascribed to the 1st millennium settlement at the foot of the hill fort site. The upper 34–5 cm thick horizon, which contains chips of fired bricks, thrown household pottery, and ‘pot-shaped’ stove tile (Topfkachel) sherds, belongs to the Senoji Kartena manor settlement, which dates to the 16th – first half of 17th century.