Rėkučių 2-osios senovės gyvenvietės tyrimai

LT2007 m. buvo tęsiami Rėkučių 2-osios senovės (akmens amžiaus) gyvenvietės archeologiniai tyrimai. Rėkučių 2-oji senovės gyvenvietė (Švenčionių r., Švenčionėlių sen.) yra maždaug 1,17 km į ŠR nuo Kretuonėlės ištakų iš Kretuono ežero, apie 1,14 km į PR nuo geležinkelio Vilnius–Daugpilis, apie 0, km į Š– ŠR nuo Vajuonėlės įtekėjimo į Kretuono ežerą, apie 0,27–0,3 km į ŠR nuo Kretuono ežero, apie 140 m į ŠV nuo Rėkučių 1-osios senovės gyvenvietės (AR-1758). Gyvenvietė įkurta Kretuono ežero ŠR pakrantėje, ties kranto vingiu, ant antros–ketvirtos limninės–limnoglacialinės kilmės terasų, kurios čia yra padengtos 0,2–3 m storio smėlio sluoksniu, po kuriuo slūgso apskalauta rudos spalvos morena. Tačiau už gyvenvietės ribų šių aukštesnių terasų paviršiai yra molingi. Gyvenvietė surasta XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje ariamos dirvos paviršiuje aptikus titnago radinių. Tada manyta, kad po 20– 30 cm storio armeniu vietomis dar gali būti išlikęs plonas kultūrinio sluoksnio apatinis horizontas arba bent jau įgilintų į įžemį įvairių objektų apatinės dalys. Tai iš dalies patvirtino gyvenvietės P (žemutinėje) dalyje iškastas šurfas. 1987 m. ši gyvenvietė įtraukta į NKVR, suteikiant jai AR-1757 numerį. 1986–1992 m. dalis gyvenvietės teritorijos intensyviai arta. Dirvos paviršiuje surinkta titnago radinių, kurie preliminariai datuoti 2 laikotarpiais – vėlyvuoju paleolitu–ankstyvuoju mezolitu ir vėlyvuoju mezolitu–neolitu. [...] [p. 44].

ENIn 2007 the investigation was continued at Rėkučiai 2nd old settlement (Švenčionys District) located on the NNE shore of lake Kretuonas. One 20 m2 trench was excavated in the W part of the settlement and the following stratigraphy was recorded. On top were sod and ploughed dark grey sandy soil (up to 17–27 cm thick), under which lay brown (partially ploughed) moraine – sterile soil. But yellowish–whitish aleuritic sand (sterile soil, up to 15–0 cm thick) was discovered under the ploughed soil in the SW and S sides of the trench. Thus no surviving cultural layer was found in the excavated trench. It had been destroyed through ploughing over many years. A total of 159 flint finds, distinguished by their great minuteness, were discovered during the excavation. The majority (about 90%) of the flint finds do not exceed 1 cm2 in size. This was evidently caused by a severe shortage of raw flint. In addition, many of the finds had been broken through ploughing over many years. About 22 % of all the flint finds have been in a fire. All of the flint finds lay in the upper ploughed layer of grey top soil. The flint finds were manufactured from fairly good quality grey imported flint with various shades of colour. Several finds were manufactured from red flint. Over 0 % of all the flint finds are covered with a bluish – whitish patina of varying thicknesses. The bulk of the flint inventory consisted of flakes and debitage (84.3 %), most of which are especially minute, while only 11.3 % were blades and blade fragments. No cores were found and the remains of only 2 used up cores were discovered. Few artefacts were discovered: 1 blade fragment, 1 scraper, 1 fragment of an undetermined artefact, and 2 special purpose artefacts. 1 large dolomitic stone that had been worked on every surface was also discovered.It is thought that the bulk of the flint finds should be dated to the mesolithic – Neolithic periods and ascribed to the Kunda and Narva cultures. 9 pot sherds ascribable to late rustic pottery and dating to the late 19th – mid-20th centuries as well as several small fossils: a piece of petrified wood and a fragment of a fossilised tooth lost by a predator fish (shark?) were discovered during the investigation.