Bėlaičio, Bėlio ir Sėtikio ežerų mikroregiono tyrimai

LT2022 m. Bėlaičio, Bėlio ir Sėtikio ežerų aplinkoje bei Bėlio ežero saloje (Švenčionių r., Švenčionių sen.) ir salos povandeninėje priekrantėje vykdyti archeologiniai tyrimai, kurių tikslas - mokslinis pažinimas - naujų archeologinių objektų paieška. Jų metu ištirta 11 šurfų (bendro 17,25 m2 ploto), žvalgytas apie 11,6 ha plotas. Minėti ežerai, tyvuliuojantys Sirvėtos regioniniame parke, apie 3 km j ŠR nuo Švenčionių, yra išsidėstę unikalaus ledyninio senslėnio (dubaklonio, vietinių vadinamo Ravu) smaigalyje, jungiasi protakomis ir per Sirvėtos upelį savo vandenimis maitina Dauguvos baseiną, o senslėnis nedidele sausumos atkarpa jungiasi su Kūnos (Meros) upelio slėniu, juosiančiu Švenčionis. Teritorija - unikali vandenskyros vieta, jungianti dvi didžiąsias Baltijos R kranto upes - Nemuną ir Dauguvą. Senslėnio šlaituose ledyno suformuotos žvyro ir molio kalvos apaugusios spygliuočių irlapuočių miškais, tinkamos kurti įtvirtintas gyvenvietes. Atsižvelgiant į aptariamo kultūrinio kraštovaizdžio tendencijas pasirinktas mikroregionas yra perspektyvus ieškant senovės gyvenviečių ir žvejybos vietų ežerų terasose ir ties protakomis tarp ežerų, įtvirtintų bronzos amžiaus gyvenviečių salose ir pusiasaliuose, geležies amžiaus gyvenviečių senslėnio kalvose. Vandenskyra tarp Nemuno ir Dauguvos baseinų turėjusi būti strateginė kultūrinės komunikacijos ir tranzito vieta [p. 17].

ENIn 2022, an archaeological survey was conducted in the area surrounding Lakes Bėlaitis, Bėlys and Sėtikis and the submerged shore of the island in Bėlys Lake (eastern Lithuania, Švenčionys district) in search of new archaeological sites. The archaeological survey comprised 11 test pits (17.25 m2 in total), a survey ofan 11.6 ha area, and 103 shovel test pits. Test pit 1 (1 X 4 m) on the Bėlys Lake island revealed a 40-cm-thick prehistoric settlement layer with features: a hearth and a charred log assembly. Typological analysis of the charcoal in the hearth and the associated deposits identified the following tree species: linden, pine, alder, birch, hazel, and willow or aspen. The logs used for the assembly were pine, which indicates that pine was preferred for construction. Brushed pottery sherds typical of the Late Bronze Age were densely scattered in the archaeological layer. Some sherds are characterised by their exceptionally massive, coarse rectangular inclusions. The deposit also contained charred grains, single fish bones, hazelnut shells, and animal bones or small fragments thereof. Archaeobotanical analysis of the charred material identified Camelina sativa, common barley, common millet, common wheat, emmer wheat, and spelt grains and plant remains. Small fish bones, scattered fish scales, and hazelnut shells were also present in the sample. Zooarchaeological analysis of animal bones revealed a diet consisting of both domesticated (cattle, sheep or goat, and horse) and wild animals (boar, fallow deer, beaver, and fish).Test pit 2 (3 x 1 m), excavated on the submerged shore of the island, yielded 22 piles implanted in the lakebed. A total of 129 piles were recorded in the surrounding area during the survey of the island. The evidence suggests that a fortified Bronze Age settlement was established on the island, encircled by a palisade; some piles may have served a fishing-related function. AMS 14C dates obtained from five samples place the broadest range of the settlement occupation period at 794-541 BC. The results of this archaeological research are important for the study of the anthropogenic contexts of the lakes in NE Lithuania along a possible communication route between the Nemunas and Daugava River basins. Furthermore, the results provide more detailed data on Bronze Age lake settlements.